Apie vitamino D trūkumą

Net 90 proc. vitamino D žmogaus organizmas pagamina veikiamas saulės spindulių, – taigi ne veltui jis vadinamas saulės vitaminu. Deja, saulėtų dienų Lietuvoje nedaug, net per vasarą organizmas nesugeba sukaupti reikiamo šios medžiagos kiekio. Vitamino D trūkumas – Šiaurės šalių problema, kuri siejama su daugelio rimtų ligų išsivystymu ar net padidėjusia vėžio rizika.

Pagrindinė šio vitamino savybė – jis reikalingas kalcio ir fosforo pasisavinimui. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose. Šis vitaminas padeda užtikrinti sveiką raumenų ir širdies funkcionavimą bei būtinas žmogaus nervų sistemai. Vitaminas D stiprina imuninę sistemą.

Naujausi tyrimai rodo, kad kasdien gaunant reikiamą vitamino D dozę galima sumažinti vėžio atsiradimo riziką ir jo plitimą tiems, kam liga jau nustatyta.

Vitamino D trūkumas sukelia rimtas sveikatos problemas ir vaikams, ir suaugusiems. Vaikams dėl nepakankamo šios medžiagos kiekio vystosi liga, vadinama rachitu. Rachitui progresuojant deformuojasi kaukolė, stuburas ir žandikauliai, sutrinka dantų augimas, dantų emalyje atsiranda dėmių. Suaugusiesiems šio vitamino trūkumas sukelia ir daug kitų negalavimų: suminkštėja kaulai, susergama osteoporoze, padidėja susirgimo kvėpavimo takų ir širdies ligomis rizika.

Daugelio epidemiologinių tyrimų duomenimis, vitamino D stoka gana dažna. Kadangi Lietuvoje saulėtų dienų nedaug, reikiamą vitamino D normą gauti visiems metams beveik neįmanoma. Ypatingas šios medžiagos trūkumas pasireiškia šaltuoju metų laiku.

Kai pasireiškia su vitamino D trūkumu susijusių rimtų ligų simptomai, jo kiekį organizme tirtis per vėlu. Vitamino D kiekio organizme tyrimą reikia atlikti profilaktiškai. Išsiaiškinus, kad vitamino trūksta, dėl jo naudojimo būtina konsultuotis su gydytoju, nes šios medžiagos perdozavimas pavojingas sveikatai.