EBV IgM | Epštein Baro Viruso IgM | Tyrimas Imunofermentiniu Metodu

Infekcinė mononukleozė

Infekcinė mononukleozė yra ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, gerklės skausmu ir  limfmazgių padidėjimu. Infekcijos šaltinis yra žmonės, sergantys ūmia ar lėtine infekcine mononukleoze, taip pat sveiki virusų nešiotojai. Žmonės pradeda platinti infekciją praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo.

Ligos plitimas

Epštein-Bar virusai plinta lašeliniu būdu per orą ir kontaktiniu būdu. Galima užsikrėsti tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu (pvz., bučiuojantis arba naudojant tuos pačius stalo įrankius). Virusai plinta ligoniui kalbant, čiaudint, kosint. Infekcine monukleoze neretai užsikrečiama bučiuojantis, todėl ši liga dar vadinama bučinių liga. Epštein-Bar virusai plačiai paplitę visame pasaulyje. Apie 90–95 proc. pasaulio žmonių užsikrėtę šiais virusais. Persirgusio šia liga žmogaus organizme atsiranda EBV antikūnų, kurie išlieka visą gyvenimą. Epštein-Bar virusais dažniausiai užsikrečia vaikai iki 5 metų amžiaus, tačiau virusai jiems paprastai nesukelia jokių ligos simptomų arba sukelia kvėpavimo takų infekcijos požymių, pagal kuriuos paprastai infekcinė mononukleozė neįtariama. Po kontakto su virusais išsivysto atsparumas EBV sukeliamai infekcinei mononukleozei.

Ligos požymiai

Dažnai ligos pradžia pasireiškia nespecifiniais požymiais: bendru negalavimu, dideliu nuovargiu, apetito stoka, šaltkrėčiu, raumenų skausmais.  Vėliau pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda gerklę ir galvą, „laužo” kaulus. Temperatūra kelias dienas gali būti aukšta, vėliau nukrinta ir aukščiau 38°C nepakyla. Karščiuojama nuo 2–7 iki 20 dienų. Gali atsirasti negausių rausvų dėmelių ant veido, liemens ir galūnių. Vienas iš dažniausių ligos simptomų yra daugelio, ypač kaklo, pažastų, rečiau kirkšnių, limfmazgių padidėjimas.  Gerklė ir tonzilės būna paraudę, ant tonzilių atsiranda pilkšvų ar žalsvų apnašų. Taip pat gali būti dantenų, burnos gleivinės uždegimas. Nuovargis gali išlikti net keletą mėnesių.
Iki 5 metų, vaikams EBV infekcija dažniausiai nesukelia ligos simptomų, tačiau ji gali pasireikšti nebūdingais požymiais: irzlumu, pilvo skausmu dėl žarnų pasaito limfmazgių ar blužnies padidėjimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiais. Infekcinės mononukleozės simptomai retai trunka ilgiau nei 4 mėnesius, jeigu užsitęsia ilgiau nei 6 mėnesius, ji vadinama lėtine EBV infekcija. 2 mėn po persirgtos ligos nerekomenduojama sportuoti ir dirbti sunkius darbus.

EBV infekcija diagnozuojama pagal klinikinius simptomus ir laboratorinius tyrimus:

  • Padidėję :
    IgM – ūmi infekcija (3-6 sav. nuo ligos pradžios).
    IgG – lėtinė infekcija arba buvęs kontaktas praeityje (išlieką visą gyvenimą).
  • Bendras kraujo tyrimas : leukocitai (iš jų limfocitai <50 %) monocitai (nuo 30 iki 70 %).
  • Kai kuriems pacientams gali padidėti kepenų fermentai – AST ir ALT.

Specifinio gydymo nėra. Gydoma atsižvelgiant į vyraujančius simptomus: temperatūrą, skausmą.