ALB | Albuminas

Albuminas yra baltymas be angliavandenių, kuris sudaro 55‑65 % visų plazmos baltymų. Jis palaiko plazmos onkotinį slėgį ir dalyvauja įvairių ligandų pernašoje bei kaupime, taip pat yra endogeninių amino rūgščių šaltinis. Albuminas sujungia ir tirpina įvairius junginius, pvz.: bilirubiną, kalcį ir ilgagrandes riebalų rūgštis. Albuminas taip pat geba sujungti toksiškus sunkiųjų metalų jonus, taip pat ir įvairius vaistus, tai paaiškina kodėl mažesnė albumino koncentracija kraujyje turi reikšmingą poveikį farmakokinetikai. Hiperalbuminemija turi mažą diagnostinę reikšmę, išskyrus dehidracijos atvejus. Hipoalbuminemija pasitaiko sergant daugeliu ligų ir yra sukeliama kelių veiksnių: sutrikusios sintezės dėl kepenų ligos ar sumažėjusio baltymų pasisavinimo; padidėjusio katabolizmo dėl audinių pažeidimo (sunkių nudegimų) ar uždegimo; amino rūgščių malabsorbcijos (Krono ligos); proteinurijos, kaip nefrotinio sindromo pasekmės; baltymų netekimo su išmatomis (navikinės ligos). Sunkiais hipoalbuminemijos atvejais, maksimali albumino koncentracija plazmoje yra 2.5 g/dL (380 µmol/L). Dėl mažo plazmos osmosinio slėgio, vanduo iš kraujo kapiliarų pereina į audinius (edema).Albumino koncentracijos nustatymas įgalina stebėti paciento mitybos papildymą ir taip pat pasitarnauja kaip puikus kepenų funkcijos tyrimas.

Albumino kiekio norma kraujyje suaugusiam:  39.7‑49.4 g/L

Tyrimo metodas: kolorimetrinis

Mėginys: serumas