Labai mažas kiekis seleno žmogaus organizme yra beveik visuose minkštuosiuose audiniuose, išimtis – riebalinis audinys. Daugiausia jo yra raumenyse – iki 5000 μg, kepenyse – iki 1200 μg, kraujyje – iki 1100 μg, plaučiuose – iki 180 μg.

Selenas yra glutationo peroksidazės (fermento, slopinančio ląstelių oksidacinį pažeidimą) sudedamoji dalis. Selenas – tai puikus antioksidatorius, ypač reikalingas kraujagyslių endotelinėms ląstelėms, veikia ir kaip antikancerogeninė medžiaga, padedanti apsisaugoti nuo sunkiųjų metalų (švino, gyvsidabrio) poveikio.

Selenas, ypač kartu su vitaminu E, stiprina imuninę sistemą, palankiai veikia širdies veiklą ir kraujagysles.

Selenas būtinas skydliaukės hormonų virsmui iš T4 į T3.

Pagrindinis seleno šaltinis – grūdinės kultūros (kviečių sėlenos, kukurūzai, grikiai), jūros kopūstai, austrės, krevetės, alyvuogės, alyvuogių aliejus, česnakai.

Seleno padaugėjimo pasekmės:

  • plaukų slinkimas;
  • dermatitas;
  • nagų augimas keliais sluoksniais;
  • silpnumo jausmas.

Seleno sumažėjimo pasekmės:

  • raumenų nusilpimas;
  • imuniteto susilpnėjimas;
  • inkstų nepakankamumas.