Prieš 12 metų Šiauliuose startavusi kraujo laboratorija šiandien – sėkmingai po Lietuvą išsiplėtęs, tris šeimos moteris vienijantis medicinos laboratorinių tyrimų tinklas. Apie veiklos pradžią, verslo vertybes, leidžiančias įveikti nemenką konkurenciją sektoriuje, rinkos tendencijas ir tolesnius planus kalba „Rezus.lt“ pamatas – vadovė Daiva Kazlauskienė, pavaduotoja valdymui Ugnė Selvenienė ir Aurėja Kazlauskaitė, projektų vystymo vadovė.

Įžvelgė poreikį

Kokia buvo įmonės pradžia? Kaip pasiryžote įkurti nuosavą verslą?

Daiva: Versle esu jau daugiau nei 12 metų, tačiau kalbant apie „Rezus.lt“, sukaupusi patirtį šiame veiklos segmente, supratau, kad tokių paslaugų, kurias šiandien teikiame, prieš daugiau nei dešimtmetį Šiaulių regione išties trūko.

Tuo pačiu, žvelgiant istoriškai, poreikį privačiai laboratorijai ir veiklos plėtrai į kitus Lietuvos miestus diktavo ir tuometė situacija visoje rinkoje, kada egzistavo tik valstybinės gydymo įstaigos, neturėjusios nuosavų laboratorijų ir galėjusios pasiūlyti tik pirminio lygio, būtinuosius tyrimus, jų mėginius tirdamos ligoninėse. Palaipsniui augant būtinųjų tyrimų ir prevencinių programų krepšeliui ir didėjant visuomenės sąmoningumui, atsirado būtinybė plėstis ne tik įvairioms gydymo įstaigoms, šeimos klinikoms, gydytojų kabinetams, bet ir privačioms, kokybiškas bei greitas laboratorinių tyrimų paslaugas teikiančioms įmonėms. Taip Šiauliai tapo mūsų verslo atspirties tašku, tačiau konkurencija sektoriuje verčia augti, ieškoti naujų galimybių, todėl šiandien tenka veikti ne tik gimtajame, bet migruoti ir po kitus Lietuvos miestus.

Galiausiai, įkurti verslą paskatino ir augančios mano dukros, kurių viena, Ugnė, prie įmonės veiklos prisidėjo nuo pat jos starto, dar besimokydama mokykloje ji jau turėjo savo atsakomybių bendrovėje. Augant verslui, prie mūsų šeimyninės komandos prisijungė ir profesinės duonos kitose kompanijose atsikandusi Aurėja, įnešusi į įmonę vertingos patirties ir naujovių. Šeima, o ypač, kai jos nariai renkasi profesinį kelią tame pačiame veiklos sektoriuje ir prisideda prie bendro verslo vystymo ir auginimo, motyvuoja veikti ir siekti tikslų dar labiau.

Taip pat esate Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos (DIGA) įkūrėja. Ar verslą papildanti veikla gimė iš poreikio sektoriuje?

Daiva: Kada ėmiau lankytis savo klientų gydymo įstaigose, šeimos klinikose, kurios nebuvo didelės ir negalėjo iš ligonių kasų skiriamų lėšų išlaikyti viso administracijos aparato, kas lėmė, kad gydytojas turėdavo tapti ir vadovu, ir finansininku ir apsiimti kita veikla vietoj to, kad skirtų visą dėmesį gydymui, supratau, kad pagalba susitvarkyti su valdymo procesais, nuolat besikeičiančia įstatymine baze bei pakovoti už savo teises jiems būtina. Tai bei didelių rinkos žaidėjų spaudimas, dėl jų atėjimo pakitusi paslaugų kainodara bei gilėjanti žmogiškųjų resursų trūkumo problema paskatino įkurti mažesnes gydymo įstaigas vienijančią asociaciją, palaikančią šio segmento smulkųjį verslą ir jo poreikius, kad šis turėtų balsą rinkoje.

Džiaugiuosi, kad į asociaciją noriai įstojo tikrai nemaža dalis įstaigų, privačiai dirbančių specialistų, slaugos organizacijų. Šiandien Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija jungia daugiau nei 50 narių, pati ji taip pat priklauso ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijai.

Ugne ir Aurėja, koks kiekvienos Jūsų indėlis į laboratorijos veiklą? Ar esate pasiskirsčiusios įmonės procesų valdymo sritis, ar veikiate kaip vieninga komanda?

Aurėja: Prie „Rezus.lt“ komandos prisijungiau visai neseniai, dar net nesibaigė mano bandomasis! Iš pradžių negalvojau apie darbą laboratorijoje, norėjau būti savarankiška, bet augant visad buvau apsupta medicinos ir temų apie laboratoriją, tad galiausiai natūraliai atsirado begalinis noras prisijungti, semtis patirties iš mamos bei sesers. Šiandien esu atsakinga už projektų vystymą bei žengiu į marketingo sferą.

Nors ir esame pasiskirsčiusios verslo valdymo procesus, tačiau veikiame kaip vieninga komanda – kadangi esame šeima, daugelį diskusijų veiklos klausimais aptariame šeimos rate. Vienas iš šeimos verslo privalumų ir yra tai, kad darbo laikas neegzistuoja, galime kalbėtis bet kada, o kartais idėjos gimsta tiesiog prie pietų stalo. Vis tik galiu pasakyti, kad darbe mama yra tikra direktorė, todėl visi darbai turi būti įgyvendinti ir tokios praktikos kaip užverti kompiuterį po 17 val., jeigu užduotys dar neatliktos, pas mus nėra.

Ugnė: Aš tuo tarpu atsakinga už kokybės užtikrinimą, IT sritį – verslo procesų dalį, kuri reikalauja analitikos, tiksliųjų mokslų žinių. Kaip ir minėjo Aurėja, esant šeimos verslo dalimi, įvairius projektus ir veiklos klausimus galima aptarinėti kur kas laisviau, neapsiribojant darbo laiku. Būna ir taip, kad kalbame ir rimtai, ir pajuokaujame, o tai verčia į darbą žiūrėti ne kaip į prievolę, bet bendro verslo kūrimą, tikslų siekimą, suteikiant kiekvienai mūsų gerokai didesnę laisvę išreikšti savo požiūrį, siūlyti sprendimus ir nebijoti veikti.

Laimi nesuvaidintu rūpesčiu

Lietuvoje, panašu, vis dar nėra susiformavusio įpročio profilaktiškai tikrintis sveikatą. Ar tam įtakos turi žmonių įtemptas kasdienis režimas, o gal medicininių paslaugų prieinamumas, nuolat augančių (ypač šiandien – dėl padidėjusios paslaugų paklausos ir kaštų apsaugos priemonėms) sveikatos paslaugų kainų?

Daiva: Manau, kad šią problemą išspręstų užsienyje jau seniai praktikuojamas savanoriško sveikatos draudimo galimybė. Tuomet žmogus, kiekvieną mėnesį mokėdamas įmokas, būtų labiau suinteresuotas tikrintis savo sveikatos būklę. Esame ne kartą iškėlę asmeninio sveikatos draudimo klausimą, tačiau šiandien, deja, Lietuvoje tokį draudimą gali pasiūlyti tik darbdavys. Įprastai turime vieną sistemą, vienas ligonių kasas, mokame socialinį draudimą ir gauname tai, kas numatyta, o kartais net ir abejojame, ar už tai nepermokame. Kitaip tariant, mokame ne už prevenciją, bet ligos nustatymą ir čia jau susiduriame su valstybinės sveikatos sistemos problematika, kuri iš tiesų reikalauja naujos strategijos ir pertvarkos. Privačiose klinikose, priešingai, vyrauja daugiau holistinis požiūris į žmogų.

Ugnė: Taip pat vertėtų pagalvoti ir apie visuomenės edukaciją valstybiniu mastu profilaktinio sveikatos tikrinimo atžvilgiu, kviesti pačius piliečius sąmoningai rūpintis savo sveikata. Galbūt vertėtų pasvarstyti ir apie sistemą, kada net ir būsimam darbdaviui reikėtų pristatyti savo asmens medicininę knygelę, kurioje būtų nurodyta, kad profilaktiškai atliekami visi aktualūs prevenciniai tyrimai.

Tačiau ir šiuo atžvilgiu yra pokyčių į teigiamą pusę – iš savo praktinės pusės pastebime, kad vis daugiau žmonių iki 40 metų amžiaus kreipiasi į privačias klinikas, nes turi galimybių tai daryti, įžvelgia savalaikių, greitų ir kokybiškų, detalių sveikatos tyrimų, konsultacijų su skirtingais specialistais svarbą ir naudą jų gerovei. Ne veltui sveikatos draudimas – ir viena iš aktualiausių darbuotojų motyvacinių priemonių įmonėse.

Aurėja: Džiugu, kad sulaukiame vis daugiau jaunesnių, žinių apie įvairius sveikatos tyrimus turinčių, jų nebijančių, o tuo pačiu ir mokesnių žmonių, kurie savo sveikata ima rūpintis anksčiau, kadangi prevencinės programos gydymo įstaigose taikomos tik sulaukus atitinkamo amžiaus. Daugelis procesų organizme iki prevencinių tyrimų meto jau būna pažengę, todėl siekiant užkirsti kelią lėtinėms ligoms, diagnostika turėtų būti kiek ankstesnė.

Kokiais esminiais verslo principais vadovaujatės, siekiant įveikti gana konkurencingą rinką, ypač didžiuosiuose Lietuvos miestuose?

Daiva: Viena iš priežasčių, paskatinusi plėtrą į sostinę, buvo visai kitoks, galima sakyti, provincijos verslams būdingas globėjiškas požiūris į žmogų, kurio intensyviuose didmiesčiuose ypatingai trūksta. Tai, kad nuoširdžiai rūpinamės pacientų sveikata, poreikiais, nuolat prižiūrime ir sekame jų būklę ir komunikuojame, suteikiame galimybę įsivertinti paslaugas ir jas rinktis pagal savo galimybes, o ne brukant vieną ar kitą sprendimą savo nuožiūra siekiant finansinio efekto bendrovei ir yra „Rezus.lt“ stiprybė, tikėtina, atnešusi sėkmingą įsitvirtinimą ir didesniuose Lietuvos miestuose.

Aurėja: Atėjome iš sąlyginai mažo miesto, kur visi vieni kitus pažįsta bei artimai, šiltai bendrauja, taigi šią praktiką, nors ir sulaukiame kur kas didesnio žmonių srauto, stengiamės įgyvendinti ir sostinėje. Kadangi nesame mokslinė laboratorija ir naudojame jau patikrintus tyrimų metodus, konkuruoti rinkoje padeda ne vien naujovės paslaugų spektre, bet daugiau asmeninės bei iš ilgos darbo praktikos šiame segmente įgytos profesinės įmonės komandos savybės.

Ugnė: Be koncentracijos į pacientus, jų pasitikėjimo auginimo, šio sektoriaus klientai taip pat itin vertina ir verslo lankstumą, paslaugų kokybę, greitį, personalo kompetencijas, todėl įsitvirtinti rinkoje leidžia papildoma eilė dedamųjų – veiklos procesų optimizavimas bei nuolatinis indėlis į įmonės komandos profesinius mokymus, tyrimų atlikimo kokybę ir paslaugų portfelio plėtrą.

Tolesnius žingsnius diktuoja pandemija

Prieš pokalbį užsiminėte, kad nuo starto iki spartaus augimo įmonei teko įveikti ir sudėtingų etapų. Į rinką nežengėte agresyviai, bet augote mažais žingsniais.

Daiva: Vienu ir sudėtingiausių įmonei etapų vertinčiau būtent žengimą į konkurencingą Vilnių. Čia įkūrę papildomą įmonę, ją vystėme, tinkamai sudėliojome procesus, supratome didmiesčio rinkos specifiką ir galiausiai ją pardavę, į sostinę žengėme su pamatuota „Rezus.lt“ strategija.

Sudėtingų etapų versle neišvengsi, tačiau ir jie įneša svarbos – įgauta patirtis ir išmoktos pamokos leidžia dėlioti žingsnius tolesnei veiklai visai kitokiu požiūriu ir siekti proveržio.

Kas toliau laukia „Rezus.lt“?

Ugnė: Šiandien didžiausiu iššūkiu vis dar išlieka koronavirusas, todėl vienas esminių mūsų planų – toliau padėti žmonėms kovoje su pandemija, saugiu būdu suteikiant reikiamas paslaugas, įvertinant tai, kad daugelis gydymo įstaigų šiuo metu dirba pilnu pajėgumu suvaldant viruso plitimą.

Kalbant apie verslo veiklą, vis dar gyvename neapibrėžtumo sąlygomis, todėl strateginių planų ateinančiam dešimtmečiui dėlioti nėra palankių sąlygų, tad kol kas prisitaikome ir koncentruojamės į kelis ateinančius metus.

Aurėja: Paliečiant pandemiją, šiemet kartu su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pradėjome vystyti ir projektą „Naujos kartos COVID-19 in vitro testo sukūrimas“, kurio tikslas – sukurti naujos kartos COVID-19 diagnostikos priemonę ir iš esmės patobulinti tyrimo metodiką. Projekto vykdymo metu bandoma pasirinkti virusą atpažįstančios molekulės sukūrimo koncepciją iš nukleorūgščių aptamerų, peptidų aptamerų grupių ir antikūnų, sugeneruotų naudojant fagų bibliotekas (angl. Phage display technology). Tikiu, kad šis mūsų projektas ne paskutinis, kadangi koronaviruso lemtos pandemijos fone pokyčiai neišvengiami. Keičiasi žmonių gyvenimo įpročiai, persirgus COVID-19 vystosi naujos ligos, todėl tyrimų laboratorijos plečia savo tyrimų spektrą ir ieško inovatyvių metodų.

Vž.lt straipsnis.