Hematologiniai | Tyrimai

Pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas.

Dažniausiai atliekamas esant pakitimams bendrame kraujo tyrime arba dėl užsitęsusių lėtinių infekcijų, kraujo ligų.

Kraujo Krešėjimo | Tyrimai

Plačiau apie protrombino laiko nustatymą skaitykite ČIA.

Plačiau apie dalinio aktyvuoto tromboplastino laiko nustatymą (ADTL / APTT) ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie D dimerų nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Klinikinės Biochemijos | Tyrimai

Plačiau apie vario nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie cinko nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Bendra baltymo koncentracija kraujyje nustatoma siekiant įvertinti bendrą paciento būklę. Baltymai vykdo transportinę, imuninio atsako funkciją, dalyvauja detoksikacijos procese. Baltymai gali būti ir hormonais, fermentais, medžiagų apykaitos reguliatoriais. Grubiai baltymai skirstomi į albuminus ir globulinus.
Taigi bendro baltymo koncentracija labai priklauso nuo albuminų ir globulinų sintezės ir yrimo.
Bendra baltymo koncentracija kraujyje padidėja organizmui netekus skysčio, kai kurių autoimuninių, kraujo susirgimų atvejais, esant aktyviam lėtiniam kepenų uždegimui, cirozės atveju.
Sumažėjusi bendra baltymo koncentracija kraujyje nustatoma didelės apimties nudegimų, kai kurių odos ligų atvejais, sergant ligomis kai sutrinka baltymo pasisavinimas (enteritai, pankreatitas), badaujant, sergant tirotoksikoze, sutrikus inkstų funkcijai ir kitais atvejais.

Pats svarbiausias organizmo baltymas. Pagrindinė funkcija – pernešti įvairias medžiagas (hormonus, vaistus, mikroelementus, vitaminus). Tyrimas atliekamas tada, kai kyla įtarimų dėl: kepenų ligų (cirozė, navikai, kepenų apnuodijimas),virškinamojo trakto ligų (kai sutrinka maisto medžiagų rezorbcija, badaujama), esant nudegimams (norint nustatyti prarasto baltymo kiekius), inkstų ligoms (kai per daug baltymo išskiriama su šlapimu).

Vidutiniškai Kalio kiekis kraujyje yra 4,5 mmol/l . Kalio kiekio tyrimo rezultatų normaliomis reikšmėmis laikomos reikšmės nuo 3,5 mmol/l iki 5,3 mmol/l . Kalio kiekiui kraujo serume viršijant rekomenduojama reikšmę – Hiperkalemija, esant žemiau normos ribų – Hipokalemija. Kalio kiekio trūkumas ir perviršius yra pavojingi gyvybei, gali sustoti širdis.
Kalio kiekio tyrimai reguliariai atliekami turintiems inkstų nepakankamumą, sergantiems širdies, kraujagyslių ligomis, sergantiems cukriniu debetu – vartojantiems insuliną. Rekomenduojama tyrimą atlikti turintiems didelį fizinį krūvį, sportuojantiems.
K | Kalis – svarbiausias ląstelės katijonas.

Plačiau apie kalio nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie chloro nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie kalcio nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie geležies nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie magnio nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie fosforo nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie cukraus kiekį organizme skaityti ČIA.

Gliukozė Nevalgius + Gliukozė po 2 h

Plačiau apie HbA1c nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie šlapalo tyrimą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie kreatinino tyrimą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie UA nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Bilirubinas yra „hemo“ grupės, kurią sudaro hemoglobinas, mioglobinas, kai kurios oksidoreduktazės, irimo produktas. Kasdien žmogaus organizme pasigamina 250-300 mg bilirubino. 70-85% bilirubino susidaro yrant hemoglobinui, o kita dalis (15-30%) yrant kitiems hemo turintiems junginiams ir nesubrendusiems eritrocitams kaulų čiulpuose.
Laisvojo bilirubino koncentracija kraujyje labai maža. Jis yra netirpus vandenyje, neurotoksiškas ir sudaro tirpius kompleksus su albuminu, vadinamus netiesioginiu bilirubinu. Netiesioginis bilirubinas kepenų ląstelėse hepatocituose atskiriamas nuo albumino ir sujungiamas su gliukurono rūgštimis. Toks bilirubinas tirpus vandenyje ir vadinamas tiesioginiu (BIL-D). Normaliai tiesioginis blirubinas į kraujotaką nepatenka arba patenka jo patenka labai nedaug. Tirpūs bilirubino junginiai šalinami į tulžį ir po to į žarnyną.
Bendras bilirubinas tai kartu nustatomas tiesioginis ir netiesioginis bilirubinas.
Sutrikus hepatocitų ekskrecinei funkcijai (esant daugeliui kepenų ligų), mažiau tiesioginio bilirubino su tulžimi patenka į žarnyną, mažiau pasigamina urobilinogeno ir sterkobilinogeno, išmatos šviesėja. Sergant daugeliu ligų, sutrinka keli bilirubino susidarymo, apykaitos ir ekskrecijos etapų. Priklausomai nuo pažeidimo, kraujyje gali padaugėti netiesioginio, tiesioginio arba abiejų tipų bilirubino.
Laiku atliktas bilirubino tyrimas (bendro, tiesioginio bilirubino) padeda anksti nustatyti kepenų pažeidimą.

Bilirubinas yra „hemo“ grupės, kurią sudaro hemoglobinas, mioglobinas, kai kurios oksidoreduktazės, irimo produktas. Kasdien žmogaus organizme pasigamina 250-300 mg bilirubino. 70-85% bilirubino susidaro yrant hemoglobinui, o kita dalis (15-30%) yrant kitiems hemo turintiems junginiams ir nesubrendusiems eritrocitams kaulų čiulpuose.
Laisvojo bilirubino koncentracija kraujyje labai maža. Jis yra netirpus vandenyje, neurotoksiškas ir sudaro tirpius kompleksus su albuminu, vadinamus netiesioginiu bilirubinu. Netiesioginis bilirubinas kepenų ląstelėse hepatocituose atskiriamas nuo albumino ir sujungiamas su gliukurono rūgštimis. Toks bilirubinas tirpus vandenyje ir vadinamas tiesioginiu (BIL-D). Normaliai tiesioginis blirubinas į kraujotaką nepatenka arba patenka jo patenka labai nedaug. Tirpūs bilirubino junginiai šalinami į tulžį ir po to į žarnyną.
Bendras bilirubinas tai kartu nustatomas tiesioginis ir netiesioginis bilirubinas.
Sutrikus hepatocitų ekskrecinei funkcijai (esant daugeliui kepenų ligų), mažiau tiesioginio bilirubino su tulžimi patenka į žarnyną, mažiau pasigamina urobilinogeno ir sterkobilinogeno, išmatos šviesėja. Sergant daugeliu ligų, sutrinka keli bilirubino susidarymo, apykaitos ir ekskrecijos etapų. Priklausomai nuo pažeidimo, kraujyje gali padaugėti netiesioginio, tiesioginio arba abiejų tipų bilirubino.
Laiku atliktas bilirubino tyrimas (bendro, tiesioginio bilirubino) padeda anksti nustatyti kepenų pažeidimą.

Turintiems padidėjusią bendro cholesterolio koncentraciją svarbu nustatyti ir trigliceridų (TG) koncentraciją kraujyje. Tai svarbu vertinant ar pacientas rizikuoja susirgti išemine širdies liga bei ateroskleroze. Asmenims, turintiems mažą DTL cholesterolio ir didelę TG koncentraciją, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė, nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nėra.
Trigliceridai yra lipidai, kurie paprastai vadinami riebalais. Riebaliniame audinyje trigliceridai sudaro 60-85% jų masės. Laboratoriniu tyrimu nustatomas skirtingų trigliceridų mišinys.
Trigliceridai patenka su maistu arba sintetinami pačiame organizme (kepenyse, riebaliniame audinyje, plonosios žarnos gleivinėje, raumenyse).
Cholesterolio ir trigliceridų koncentracijos turi būti nustatomos kiekvienam asmeniui, kuriam įtariama koronarinė širdies liga, miokardo infarktas ar periferinių kraujagyslių ligos. Be to, lipidų tyrimai turi būti atliekami asmenims, kurių šeimos nariai sirgo minėtomis ligomis ir tiems, kurie turi kitų rizikos veiksnių.

Tiriant cholesterolį visada tiriami ir didelio tankio lipoproteinai (didelio tankio cholesterolis), mažo tankio lipoproteinai (mažo tankio cholesterolis) bei trigliceridai (TG) – taip vadinama lipidograma.
Šios medžiagos labai svarbios organizmo gyvybinėms funkcijoms, tačiau padidėjusi jų koncentracija yra susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Cholesterolis yra riebaluose tirpus steroidinis alkoholis, randamas gyvūninės kilmės riebaluose ir yra viena pagrindinių kraujo plazmos lipoproteinų sudedamoji dalis. Suaugusio žmogaus organizme yra apie 150 g cholesterolio – didžiausia jo koncentracija yra smegenyse, kepenyse ir inkstuose. Cholesterolis yra visų ląstelių membranų sudedamoji dalis, tulžies rūgščių, steroidinių (antinksčių, lytinių) hormonų, D3 vitamino pirmtakas.
Cholesterolio gauname su maistu, jį sintetina visos ląstelės, daugiausia kepenų. Ši medžiaga yra labai svarbi ir būtina mūsų organizmui, tačiau jau seniai nustatytas ryšys tarp cholesterolio koncentracijos kraujyje ir širdies bei kraujagyslių ligų. Iš visų biocheminių žymenų bendrojo cholesterolio koncentracijos padidėjimas kraujyje yra svarbiausias aterosklerozės rizikos faktorius. Kuo daugiau cholesterolio kraujyje, tuo didesnė tikimybė išsivystyti koronarinei širdies ligai.
Nustačius padidėjusią bendro cholesterolio koncentraciją, dažniausiai randama ir padidėjusi mažo tankio lipopoteinų koncentracija – MTL cholestrolis. MTL cholesterolis, dar vadinamas „blogasis“ cholesterolis, jautriausias rodiklis, perspėjantis apie tai kad padidėjo rizika vystytis kraujagyslių aterosklerozei. Pagrindinis MTL cholesterolio vaidmuo – pernešti cholesterolį iš jo sintezės vietų kepenyse ir žarnų gleivinėje į jo sunaudojimo ar kaupimo vietas periferiniuose audiniuose. MTL neša apie 70% viso kraujo plazmoje esančio cholesterolio.
DTL cholesterolis yra „gerasis“ cholesterolis. Bendro cholesterolio koncentracija gali būti padidėjusi „gerojo“ cholesterolio sąskaita. Tai geras požymis. Svarbiausias DTL vaidmuo – šalinti cholesterolį: paimti jį iš audinių ir pernešti į kepenis neleidžiant jam kauptis ant arterijų sienelių. Kepenyse cholesterolis naudojamas tulžies rūgščių sintezei ar šalinamas su tulžimi. Kuo didesnė didelio tankio lipoproteinų koncentracija krujyje, tuo daugiau cholesterolio bus šalinama iš organizmo.
Turintiems padidėjusią bendro cholesterolio koncentraciją svarbu nustatyti ir trigliceridų (TG) koncentraciją kraujyje. Tai svarbu vertinant ar pacientas rizikuoja susirgti išemine širdies liga bei ateroskleroze. Asmenims, turintiems mažą DTL cholesterolio ir didelę TG koncentraciją, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė, nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nėra.
Trigliceridai yra lipidai, kurie paprastai vadinami riebalais. Riebaliniame audinyje trigliceridai sudaro 60-85% jų masės. Laboratoriniu tyrimu nustatomas skirtingų trigliceridų mišinys.
Trigliceridai patenka su maistu arba sintetinami pačiame organizme (kepenyse, riebaliniame audinyje, plonosios žarnos gleivinėje, raumenyse).
Cholesterolio ir trigliceridų koncentracijos turi būti nustatomos kiekvienam asmeniui, kuriam įtariama koronarinė širdies liga, miokardo infarktas ar periferinių kraujagyslių ligos. Be to, lipidų tyrimai turi būti atliekami asmenims, kurių šeimos nariai sirgo minėtomis ligomis ir tiems, kurie turi kitų rizikos veiksnių.

Nustačius padidėjusią bendro cholesterolio koncentraciją, dažniausiai randama ir padidėjusi mažo tankio lipopoteinų koncentracija – MTL cholestrolis. MTL cholesterolis, dar vadinamas „blogasis“ cholesterolis, jautriausias rodiklis, perspėjantis apie tai kad padidėjo rizika vystytis kraujagyslių aterosklerozei. Pagrindinis MTL cholesterolio vaidmuo – pernešti cholesterolį iš jo sintezės vietų kepenyse ir žarnų gleivinėje į jo sunaudojimo ar kaupimo vietas periferiniuose audiniuose. MTL neša apie 70% viso kraujo plazmoje esančio cholesterolio.

DTL cholesterolis yra „gerasis“ cholesterolis. Bendro cholesterolio koncentracija gali būti padidėjusi „gerojo“ cholesterolio sąskaita. Tai geras požymis. Svarbiausias DTL vaidmuo – šalinti cholesterolį: paimti jį iš audinių ir pernešti į kepenis neleidžiant jam kauptis ant arterijų sienelių. Kepenyse cholesterolis naudojamas tulžies rūgščių sintezei ar šalinamas su tulžimi. Kuo didesnė didelio tankio lipoproteinų koncentracija krujyje, tuo daugiau cholesterolio bus šalinama iš organizmo.

Plačiau apie lipidogramą skaitykite ČIA.

Plačiau apie APO A1 nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie aminotransferazė (AST) aktyvumo nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie alanino aminotransferazės (ALT) aktyvumo nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie GGT nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie šarminę fosfatazę ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie Kaulų ŠF nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie pankreatinę amilazę ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie CRB koncentracijos nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie APO B nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie CK-NAC nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie LDH nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie Lipazės nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie RF nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie Anti-CCP nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie antistreptolizino O (ASLO) aktyvumo nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie Serumo Baltymų Frakcijos Elektroforezės Būdu rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie Lipoproteinas a nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie cholinesterazės (CHE) katalitinio aktyvumo nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie ceruloplazmino koncentracijos nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie Feritino nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie Transferino nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie Hemocisteino nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie TBC nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie Netiesioginio Bilirubino nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie α‑amilazės aktyvumo nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie ABO Ir Rh (D) nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie Rh Antikūnų nustatymą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Diagnostinės Mikrobiologijos | Tyrimai

Klinikiniai Imunologiniai | Tyrimai

Plačiau apie imunoglobulinų E antikūnų kiekio kraujyje nustatymą skaitykite ČIA.

Plačiau apie Mišrių Alergenų Tyrimą skaitykite ČIA.

Plačiau apie 41 Maistinio Alergeno Tyrimą skaitykite ČIA.

Plačiau apie 60 Įkvėpiamų Alergenų Tyrimą skaitykite ČIA.

Šiam tyrimui visą gruodžio mėnesį (01-31d.) taikoma speciali kaina – 78 Eur! Plačiau galite pamatyti paspaudę ČIA.

Išsamiau apie maisto netoleravimo tyrimą skaitykite ČIA.

Norėdami peržiūrėti alerginių tyrimų katalogą, spauskite ČIA.

Norėdami peržiūrėti alerginių tyrimų katalogą, spauskite ČIA.

Plačiau apie Erkinio Encefalito IgM skaitykite ČIA.

Plačiau apie Erkinio Encefalito IgG skaitykite ČIA.

Plačiau apie Laimo Boreliozės IgM skaitykite ČIA.

Plačiau apie Laimo Boreliozės IgG skaitykite ČIA.

Plačiau apie prolaktino ištyrimą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie kortizolio ištyrimą ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie progesteroną ir rekomendacijas skaitykite ČIA.

Plačiau apie prostatos specifinio antigeno nustatymą skaitykite ČIA.

Plačiau apie Epštein Baro Viruso IgG tyrimą skaitykite ČIA.

Plačiau apie Epštein Baro Viruso IgM tyrimą skaitykite ČIA.

Plačiau apie vitamino D trūkumą skaitykite ČIA.