NAUJIENA!

Mūsų laboratorijose atliktų tyrimų rezultatus gali interpretuoti
mūsų laboratorijos gydytoja NEMOKAMAI. 

Kreipkitės su tyrimų atsakymais el.paštu invitrokonsultante@gmail.com.
 

“Invitro diagnostika”

procedūrinis kraujo paėmimo kabinetas jau atvėrė duris sostinėje adresu:

Molėtų g. 13, Didžioji Riešė, Vilniaus raj.

Maloniai kviečiame pasitikrinti sveikatą!

Kraujas – Jūsų gyvenimo kokybės atspindys!
Informacija pasiteiravimui: tel. 8 5 246 9214,mob. 8 679 60026, el.p. invitrovadyba@gmail.com

 


 

Iki rugsėjo 1-osios, naujų mokslo metų pradžios liko mėnuo


Sveikatos apsaugos ministerija primena tėvams, kad ruošiantis naujiems mokslo metams būtina profilaktiškai patikrinti vaikus.

 

Norime ir mes prisidėti prie vaikų sveikatos

patikrinimo, todėl siūlome Jums

„Vaikų profilaktinę programą!“

 Pasak Visuomenės sveikatos biuro specialistų, vaiko pasiruošimas mokyklai, tai ne vien pieštukų ir sąsiuvinių pirkimas – svarbiau moksleivio sveikatos patikra. Todėl specialistai ragina tėvelius suskubti kartu su atžalomis apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir atlikti profilaktinius sveikatos patikros tyrimus, jei to dar nepadarė.

Sveikatos statistikos duomenimis, vaikų populiacijos sveikatos būklė – nuolat prastėja. Pagrindinė gerą sveikatą palaikanti elgsena – įvairios profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, profilaktinė sveikatos patikra, skiepai, mankšta, grūdinimasis, vitaminų vartojimas ir kt. Darnų vaikų vystymąsi skatina fizinis judrumas ir sveika subalansuota mityba. Silpnos sveikatos vaikams mankštos pratimai sustiprina organizmą, padeda koreguoti laikysenos trūkumus. Specialistai pataria tėveliams profilaktiškai pasirūpinti vaikų sveikata, kad būtų laiku nustatomos ligos, užkertamas kelias joms.

Vaikų profilaktinė programa rugpjūčio mėnesį tik 30Lt
(Tyrimai: Bendras kraujo tyrimas, kalcis, geležis, magnis, gliukozė, C-reaktyvinis baltymaas)

Vaikai

Todėl šį mėnesį UAB „Rezus.lt“ laboratorijoje atliekami tyrimai už specialią kainą. Daugiau informacijos skaitykite čia...

Alergija – perdėta imuniteto reakcija

 

Imunitetas arba organizmo atsparumas - tai normalus organizmo savigynos nuo svetimų medžiagų būdas, kurio svarbiausia užduotis - išsaugoti organizmo genetinį pastovumą visą individo gyvenimą. Už tai atsakinga žmogaus imuninė sistema, kurią sudaro ląstelės, gebančios atskirti "savo" nuo "svetimo", įvertinti, neutralizuoti, reikalui esant pašalinti svetimą medžiagą.

Sveikas žmogus pauostė gėlę, jam šiek tiek panižo nosį, jis nusičiaudėjo, bet daugiau nieko blogo neatsitiko, tačiau po kelerių metų reakcija gali būti visiškai kitokia. Žmogus pauostęs tokią pačią gėlę pajunta niežulį ir perštėjimą, jis ilgai čiaudi, jam „bėga“ nosis. Jeigu anksčiau alergiškas būdavo vos vienas kitas žmogus, tai šiandieną alerginėmis ligomis sergančių žmonių pasaulyje daugėja, ypač civilizuotose šalyse.

Alerginėmis ligomis serga visi: ir vaikai, ir suaugusieji. Dažnai vaikystėje prasidėjusi alergija tęsiasi visą gyvenimą. Ją sukelia įvairios medžiagos, vadinamieji alergenai. Tai gali būti tam tikri maisto produktai, medžių ir žolių žiedadulkės arba buitiniai alergenai – namų dulkių erkės, kačių, šunų ar kitų gyvūnėlių kailis, pagalvių plunksnos, taip pat ir vaistai arba geliantys vabzdžiai.

Pirmiausias žingsnis alergijos gydymui yra alergenų nustatymas žmogui: maistui, aplinkai ar kitiems veiksniams. Žinant kas sukelia alerginę reakciją, gydymo rezultatai yra daug geresni, greitesni ir anksčiau diagnozuota alergija gali palengvinti gyvenimo būdą bei svarbiausią turtą –  sveikatą kasdienybėje.

Siūlome už ypatingą kainą atlikti kraujo tyrimą nustatant alergijos stiprumą.

Galima rinktis iš trijų palečių:
• maisto (41 alergenas);
• įkvepiamosios (60 alergenų);
• mišrios (42 alergenai).

Alergija  perdta imuniteto reakcija

 

ANTIMIULERINIS HORMONAS – AMH

 Šis tyrimas moterims leis palyginti savo hormonų lygius su vidutiniais jų amžiaus moterų hormonų lygiais. O tai joms leis sužinoti, ar verta pradėti jaudintis dėl savo vaisingumo. Šis testas galės parodyti ar moterį užklups ankstyva, ar vėlyva menopauzė.

Žinoma, šis testas bus labai naudingas ir toms moterims, kurios motinystę atidėjo dėl karjeros aukštumų. Šiuo metu 1 iš 5 vaikų gimsta moterims, kurių amžius apie 35-erius metus.

Tokie rodikliai sukėlė rūpestį, kad kai kurioms moterims bus kur kas sunkiau pastoti, jeigu jos pernelyg ilgai atidėlios motinystę. Būtent dėl to buvo ieškoma būdų nuspėti, kada moteris galėtų tapti nevaisinga.   

Antimiulerinis hormonas glikoproteinas, vaidinantis svarbų vaidmenį lyties diferenciacijai embriono vystymosi metu. AMH yra hormonas, gaminamas reproduktyvinių audinių, tai yra sėklidžių vyrams ir kiaušidžių moterims. AMH vaidmuo ir kiekis keičiasi ir priklauso nuo lyties ir amžiaus.

Klinikinė reikšmė: Sertolio ląstelių funkcijos įvertinimui, gonadų disgenezė (Swyer sindromas), interseksualumas, AMH nepakankamumo sindromas, policistinis kiaušidžių sindromas, kiaušidžių atsakas dirbtinio apvaisinimo metu.

AMH, lyties diferenciacijos metu, yra atsakingas už Miulerinių latakų (kiaušintakių gimdos užuomazgos) regresiją, pradedamas sintezuoti Sertolio ląstelėse nuo septintos nėštumo savaitės. Nuo devintos nėštumo savaitės gaminamas testosteronas, kuris yra atsakingas už vyriškųjų vidinių ir išorinių lytinių organų virilizaciją bei Volfo latakų ir išorinių vyriškųjų genitalijų tolesnį vystimąsi. Nesant Sertolio ląstelių ir AMH, neslopinami Miulerio latakai, iš kurių toliau vystosi kiaušintakiai, gimda bei makšties skliautas. Jei AMH kiekis yra nepakankamas ar visiškai jo nėra, embriono vystimosi metu, tada abu tiek vyriškos tiek baziniai moteriškos lyties organai, gali vystytis. Gimsta kūdikis su neaiškiomis genitalijomis (Swyer sindromas arba pilna gonadų disgenezė).

AMH nėra rutininis tyrimas, tačiau gali būti naudingas specifinėms aplinkybėms. Vaisingo amžiaus moterims galima užsakinėti AMH, kartu su kitais hormonais, tokiais kaip estradioliu, folikulą stimuliuojančiu hormonu, pastojimo laiko įvertinimui (kiaušidžių rezervą). Taip pat šie testai yra naudingi kiaušidžių funkcijos įvertinimui, įvertinti menopauzės pradžią.

AMH moters vaisingumo periodu palaipsniui mažėja, gerokai sumažėja menopauzės metu ir paprastai neaptinkamas po menopauzės. AMH koncentracijos nustatymas yra naudingas vertinant moters vaisingumo statusą, bei numatyti menopauzės pradžią. Šis testas skiriamas dirbtinio apvaisinimo metu. AMH koncentracija susijusi su atsaku į gydymą. Maža AMH koncentracija atspindi prastą kiaušidžių atsaką, parodydamas, kad sumažėjo kiaušinėlių skaičius po kiaušidžių stimuliacijos.

Padidėjęs AMH kiekis gali būti susijęs su pakitusia kiaušidžių būsena, esant policistiniam kiaušidžių sindromui. Folikulų perteklius produkuoja didelį kiekį AMH. Taip pat AMH padidėjęs kiekis nustatomas esant tam tikriems kiaušidžių tipams.

Normos ribos:

Lytis Berniukai Mergaitės
  Matavimo vienetai μg/l pmol/l μg/l pmol/l
Vaikai 2 gyvenimo d. 5-100 35,7-714,0 <2,9 <20,7
7 gyvenimo d. 13-100 92,80-714,0 <2,9 <20,7
10 gyvenimo d. 25-100 178,5-714,0 <2,9 <20,7
20 gyvenimo d. 30-120 214,2-856,8 <2,9 <20,7
30 gyvenimo d. 30-170 214,2-1213,8 <9 <64,25
12 gyvenimo d. 10-130 71,4-928,2 <9 <64,25
Moterys iki menopauzės       1,0 - 8,0 7,14 - 57,12
Moterys po menopauzės       <0,4 <2,85
Vyrai   1,30 – 14,79 9,30 – 105,6    


Mūsų laboratorijose galite atlikti šį tyrimą ir atsakymą gauti ketvirtadienį ryte!
Rekomenduojama tyrimą atlikti 3-5 ciklo dieną. Kraują reikia priduoti iki pirmadienio vakaro, jei norite, kad ketvirtadienį jau būtų atsakymas.

Kraujas – Jūsų gyvenimo kokybės atspindys

 

Sirdis-juostele1
Širdis
- vienas iš svarbiausių, gyvybinių žmogaus organų. Paskutinis rugsėjo savaitgalis minimas kaip pasaulinė širdies diena! Kviečiame atlikti širdies profilaktinę programą už specialią kainą.


Širdis - kumščio dydžio raumeninis organas, kuris varinėja kraują po visą organizmą. Todėl organizmas yra aprūpinamas deguonimi, reikalingomis medžiagomis, pašalinami apykaitos produktai. Širdis dirba be poilsio, dieną ir naktį, todėl itin svarbu yra palaikyti tinkamą jos veiklą, bei nuolat stebėti jos „darbą“. Yra įvairiausių ligų ir negalavimų, susijusių su širdies ir kraujagyslių sistema.

Kad ir koks stiprus žmogus sau beatrodytų, tačiau ateina laikas, kai širdis pamažu ima silpnėti. Širdies ir kraujagyslių sistema yra viena iš labiausiai apkraunamų žmogaus organizmo sistemų. Širdis ir kraujagyslės anksčiausiai mus perspėja, kad pradedame senti: darbo krūviai, kurie anksčiau mums buvo gana lengvai pakeliami, dabar tampa vis sunkiai įveikiami. Beje, ypač skaudu, kai nusilpusia širdimi skundžiasi dar palyginti jauno amžiaus žmogus.

Gydytojai nurodo šiuos veiksnius, įtakojančius kraujotakos sistemos ligų atsiradimą:

1. Rūkymas
2. Nutukimas
3. Cholesterolis
4. Stresas
5. Fizinis aktyvumas
6. Mityba

Nusilpusi širdis, sutrikusi jos veikla, didelis kraujo spaudimas, oro trūkumas – požymiai, galintys pasireikšti ne tik seniems, bet ir jauniems žmonėms. Širdis – svarbiausias mūsų kūno organas, todėl būtina ją tausoti, nepamiršti reguliariai tikrinti jos darbą ir atlikti reikalingus tyrimus.

Kalis – kalio tyrimas labai svarbus elektrolitų balansui įvertinti. Kalio tyrimą reguliariai turi atlikti vartojantys insuliną, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, asmenys, kuriems nustatytas inkstų nepakankamumas. Tiek ryškus kalio koncentracijos padidėjimas kraujo serume, tiek sumažėjimas gali būti pavojingi gyvybei: esant hiperkalemijai širdis gali sustoti diastolėje, o esant hipokalemijai – sistolėje.

Natris – gyvybinėms funkcijoms svarbus katijonas, kuris reikalingas palaikant organizmo osmoninį slėgį ir rūgščių – šarmų balansą. Natrio jonai dalyvauja kraujo spaudimo reguliacijoje – didina kraujo spaudimą. Padaugėjus kraujyje natrio, jis pritraukia daugiau vandens, todėl didėjant kraujagyslių tūriui, didėja ir kraujo spaudimas.

Gliukozė – tai svarbiausias organizmo angliavandenis, pagrindinis žmogaus energijos šaltinis.

Magnis – antras pagal svarbą (po kalio) intraląstelinis katijonas.Jo trūkumas pasireiškia sąmonės sutrikimu, raumenų drebėjimu.

Cholesterolis ir jo frakcijos - cholesterolio gauname su maistu, jį sintetina visos ląstelės, bet daugiausiai - kepenų. Ši medžiaga yra labai svarbi ir būtina mūsų organizmui, tačiau jau seniai nustatytas ryšys tarp cholesterolio koncentracijos kraujyje ir širdies bei kraujagyslių ligų. Iš visų biocheminių žymenų, bendrojo cholesterolio koncentracijos padidėjimas kraujyje yra svarbiausias aterosklerozės rizikos faktorius. Kuo daugiau cholesterolio kraujyje, tuo didesnė tikimybė išsivystyti koronarinei širdies ligai.

Protrombinas (SPA) – tai yra krešėjimo rodiklis. Kraujo plazmos krešėjimas (koaguliacija) yra vienas hemostazės (kraujavimo stabdymo) sistemos elementų. Normali hemostazė reiškia, kad nėra kraujavimo ir trombozės.

Todėl šį mėnesį UAB „Rezus.lt“ laboratorijoje atliekami tyrimai už specialią kainą. Daugiau informacijos skaitykite čia...

 
 
...Kraujas – Jūsų gyvenimo kokybės atspindys!...


Vėžio ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveiko, nesergančio organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šias medžiagas, atlikus tyrimus, galima aptikti kraujyje. Jos vadinamos vėžio žymenimis.

Sveiko žmogaus kraujyje aptinkami nedideli kiekiai įvairių vėžio žymenų. Sergant vienokiu ar kitokiu vėžiu, jo ląstelės ima intensyviai išskirti atitinkamus vėžio žymenis, tuomet kraujyje jų aptinkama daugiau – lygis viršija normalų.

Vėžio žymenų lygis kraujyje gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir kai kuriomis kitomis nepiktybinėmis ligomis ar gerybiniais navikais.
Kartais ir sergant vėžiu navikas negamina vėžio žymenų, kraujyje jų lygis nebūna padidėjęs.
  • Kada naudojami vėžio žymenų kiekio kraujyje tyrimai:
  • Nustatant, ar nėra įtarimo dėl atitinkamo organo vėžio
  • Įvertinant vėžio gydymo efektyvumą
  • Stebint pacientus po onkologinės ligos gydymo dėl ligos recidyvavimo ar progresavimo
Labai svarbu žinoti, kad vėžio diagnozei nustatyti nepakanka fakto, kad paciento kraujyje padidėjęs vieno ar kito vėžio žymens kiekis. Gal žymens kiekis padidėjo ne dėl vėžio, bet dėl kitos priežasties ir priešingai – žmogus gal jau serga vėžiu, o žymens kiekis  kraujyje – nepadidėjęs. Todėl, aptikus padidėjusį kokio nors žymens kiekį kraujyje, galima tik įtarti vieną ar kitą piktybinę ligą, kurios buvimą būtina įrodyti atlikus kitus reikiamus tyrimus.  

ŠĮ MĖNESĮ SIŪLOME VĖŽINIUS ŽYMENIS VYRAMS:

  • Prostatos specifinis antigenas (PSA) – padidėjęs PSA lygis kraujyje leidžia įtarti prostatos vėžį ir paskatina atlikti kitus tyrimus siekiant nustatyti, ar yra prostatos vėžys. Todėl PSA nustatomas ne tik vyrams, turintiems nusiskundimų prostata. Siekiant nustatyti prostatos vėžį ankstyvos stadijos, tyrimą tikslinga atlikti ir neturintiems nusiskundimų prostata vyrams. Tyrimas naudojamas ir gydymo efektyvumą bei ligos eigą po gydymo stebėti.
  • Alfa-fetoproteinas (AFP) - naudingas tiriant pacientą dėl pirminio kepenų vėžio, kuris dažniausiai išsivysto sergantiesiems kepenų ciroze ar lėtiniu hepatitu, taip pat stebint ligos eigą. AFP pasirinktinas kaip vienas iš metodų, padedančių nustatyti sėklidžių vėžį, o ypač stebėti jo eigą.

IR MOTERIMS:

  • K
    iaušidžių vėžio žymens (CA-125) - kiekis dažniausiai padidėja sergant epiteline kiaušidžių adenokarcinoma. Nustatytas padėjęs jo kiekis kraujyje paskatina detaliau ištirti kiaušides ir daliai pacienčių aptikti ankstyvų stadijų kiaušidžių vėžį. Nustatyti žymens kiekį kJiraujyje gali būti naudinga tiek pirminei kiaušidžių vėžio diagnostikai, tiek ligos gydymo efektyvumui bei ligos eigai po gydymo stebėti.
  • Krūtų vėžio žymuo (CA-15-3) – pagrindinės jo tyrimo indikacijos yra sergančiųjų krūties vėžiu tikrinimas gydymo metu ir stebėjimas po gydymo dėl ligos recidyvo bei metastazių.



Straipsnis sveikata ir as
Padidinti?, spauskite ant straipsnio



Vitamino D tyrimas 11

SIŪLOME ŠĮ MĖNESĮ PASITIKRINTI VITAMINO D KIEKĮ KRAUJYJE
UŽ SPECIALIĄ KAINĄ!


...Vitaminas D mažina riziką susirgti vėžiu

Įvairių valstybių mokslininkai aktyviai tiria vitamino D poveikį žmogaus organizmui. Tyrimų rezultatai rodo, kad vitaminas D yra labai svarbus komponentas kovojant su įvairiomis ligomis, tarp jų ir vėžiniais susirgimais. Teigiama, kad pakankamas šio vitamino kiekis gali net dvigubai sumažinti riziką susirgti vėžiu. Geriausiai žmogus vitaminą D pasisavina būdamas saulėje ir tinkamai maitindamasis.

Labai išsamiai vitaminą D ir jo poveikį tyrė Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai iš Kalifornijos universiteto. Jie analizavo tyrimus, atliktus įvairiose pasaulio valstybėse nuo 1966 m. iki 2004 m. Jų tyrimo objektu buvo 30 tiesiosios žarnos, 26 prostatos, 13 krūties ir 7 kiaušidžių vėžio atvejai. Mokslininkų teigimu, pakankamas vitamino D vartojimas net dvigubai sumažina galimybę susirgti tam tikromis vėžio rūšimis. Per dieną suvartojant 25 mg vitamino D, sumažėja rizika susirgti tiesiosios žarnos vėžiu net 50 %, o krūties ir kiaušidžių vėžiu – 30 %. Tačiau ekspertai įspėjo, kad vitamino D vartojimas pernelyg dideliais kiekiais gali pakenkti. Per dieną suvartojant daugiau nei 50 mg vitamino D galima pakenkti kepenims ir inkstams. Mokslininkai įspėja, kad pakenkti gali ir per ilgas buvimas saulėje, ypač kaitrioje. Geriausias būdas gauti pakankamai vitamino D – tinkama mityba ir maisto papildai.

Daugiausia žmogaus organizmas vitaminą D gauna per odą, veikiamą saulės spindulių. Vitamino taip pat yra žuvies taukuose, tam tikrose riebiose žuvyse – lašišoje, unguryje ir silkėje, margarine, kiaušiniuose, kai kuriose mėsos rūšyse. Vitamino D deficitas žmogaus organizme – gan paplitęs reiškinys, jis gali sukelti organų ląstelių augimo problemas. Yra žinoma, kad vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų – kalcio ir fosforo pasisavinimą. Pasak kai kurių ekspertų, net pusei planetos gyventojų nepakanka vitamino D, o beveik milijardas žmonių kenčia nuo ūmaus jo trūkumo. Ši problema didėja dėl nevisavertės mitybos, be to žmonės vis daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose.

Vitamino D tyrimą vykdė ir Didžiosios Britanijos mokslininkai iš Oksfordo universiteto. Tyrimo rezultatai parodė, koks svarbus žmogaus sveikatai yra vitaminas D ir koks įvairus yra šio vitamino biologinis poveikis. Jie nustatė, kad vitaminas D turi įtakos daugiau kaip 200 genų, tarp jų ir tiems, kurie atsakingi už vėžinių susirgimų vystimąsi bei tų, kurie sukelia autoimunines ligas, tokias kaip išsėtinė sklerozė, taip pat rachito, cukrinio diabeto. Vitaminas D veikia DNR molekulę receptorių dėka. Daug vitamino D receptorių yra mažiausiai 35 žmogaus organuose ir audiniuose, tarp jų – žarnyne, inkstuose, kauluose, smegenyse, širdyje, kasoje, prieskydinėje liaukoje.

Tyrimai parodė, kad vitamino D gausa gerokai paveikia žmogaus imuninę sistemą ir ypač tas ląsteles, kurios kovoja su vėžinių auglių formavimusi. Šios ląstelės, vadinamos T limfocitais, neaktyvuojasi jei žmogaus organizme trūksta vitamino D. Oksfordo mokslininkų tyrimo rezultatai parodė, kad vitaminas D panašiu būdu įtakoja žmogaus organizmą ir kitų ligų atsparumui. Mokslininkai rekomendavo gydytojams skirti „saulės vitamino” kaip maisto papildo nėščioms moterims ir vaikams.

Švedijos ir Danijos mokslininkų bendrame tyrime buvo tiriami daugiau nei 3 tūkstančiai vėžiu sergančių žmonių ir tiek pat sveikų. Jie teigia, kad saulės spinduliai naikina vėžines ląsteles ir gali sustabdyti navikų augimą. Pasak Skandinavijos mokslininkų, iš saulės spindulių gaunamas ultravioletas gali sumažinti vėžio riziką 30-40 procentų. Tačiau medikai griežtai įspėja, kad ilgas buvimas kaitrioje saulėje gali paveikti priešingai ir sukelti odos vėžį – melanomą.

Nepraleiskite progos laiku pasitikrinti sveikatą!





 

Bet kurio amžiaus žmonės, ir vaikai, gali susirgti cukriniu diabetu, bet žinant jo požymius, galime laisvai gyventi produktyvų, visavertį bei kūrybingą gyvenimą!

diabeto_logo


Pasaulinė diabeto diena minima siekiant kontroliuoti cukrinio diabeto plitimą pasaulyje, diegti prevencines programas įvairiose pasaulio šalyse.

Kiekvienais metais lapkričio 14 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė diabeto diena, kuri vienija žmones daugiau kaip iš 160 šalių.

Pasaulinės diabeto dienos simboliu tapo 2007 metais patvirtintas mėlynas diabeto ratas, kuris žymi vienybę, simbolizuoja gyvybę ir sveikatą.

KAS YRA DIABETAS?
Diabetas yra lėtinė liga, kuria susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija.  Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla gausina gliukozės kiekį kraujyje (hiperglikemija). Dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.

I tipo diabetas
Pirmo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kurios metu sunyksta kasoje esančios ir insuliną gaminančios ląstelės. Dėl to žmonių, sergančių šia liga, organizmas stokoja ar visiškai negamina insulino. Tam, kad žmogus išgyventų, insulinas leidžiamas švirkštais arba insulino pompa. Neseniai pasiekta insulino tiekimo naujovių kitais būdais. Pirmo tipo diabetas, anksčiau vadintas jaunuolių diabetu, dažniausiai yra diagnozuojamas vaikams ir jaunuoliams.

II tipo diabetas
Antro tipo diabeto pažeistas organizmas nesugeba įsisavinti insulino. Žmonės, sergantys šia liga, negali panaudoti insulino, nors ligos pradžioje organizme jo esti net per daug. Kartais susirgę žmonės pagerina savo sveikatą dieta ir mankšta. Tačiau dažniausiai prireikia antidiabetinių tablečių ar insulino. II tipo liga vargina daugiau kaip 90 procentų visų (246 mln.) pasaulyje sergančiųjų diabetu. Tiek pirmo, tiek ir antro tipo diabetas yra sunki liga, kuria gali sirgti vaikai. Svarbu žinoti diabeto požymius.

Kitos diabeto rūšys
Trečio tipo diabetu kartais suserga nėščios moterys. Pasitaiko ir dar retesnių diabeto rūšių. Kai kuriems vaikams diagnozavus šią ligą, pastebima ir pirmo, ir antro tipo diabeto požymių. Šis fenomenas dažnai vadinamas „hibridiniu“, „maišytu“, „dvigubu“ diabetu. Jis yra susijęs su dažnėjančiu vaikų ir suaugusiųjų antsvoriu ir  nutukimu.

Todėl šį mėnesį UAB „Rezus.lt“ laboratorijoje atliekami tyrimai už specialią kainą. Daugiau informacijos skaitykite čia...

 

 ...Kiaušidžių vėžys – viena klastingiausių vėžio formų

akcijai 10 men                                   Mielos moterys, 
nepraleiskite progos pasitikrinti kiaušidžių vėžio markerį  
bei bendrąjį karcinoembrioninį antigeną už spelcialią kainą!
Kiaušidžių vėžys yra aštuntasis pagal dažnumą moterims  
diagnozuojamas vėžys ir septintoji dažniausia mirties nuo vėžio priežastis tarp moterų visame pasaulyje. Kiekvienais metais pasaulyje kiaušidžių vėžys diagnozuojamas 230 tūkst. moterų.
 
Šios sunkios onkologinės ligos diagnozę Lietuvoje kasmet išgirsta 400–450 moterų. Keturioms iš penkių liga nustatoma vėlyvųjų – trečiosios arba ketvirtosios – stadijų. Ekspertai tikina, jog tik iki 10 proc. visų onkologinių ligų gali būti dėl paveldimų genetinių mutacijų, o aplinkos faktoriai, gyvenimo būdas, mityba yra pagrindiniai  veiksniai,  nuo  kurių  priklauso  tikimybė  susirgti  vėžiu.  Nepaisant  to,  kad  kiaušidžių  vėžį  aptikti sunku, reguliarus lankymasis pas ginekologą išlieka pagrindinė prevencijos priemonė. Svarbu žinoti ir tai, kad ypač savimi turėtų rūpintis moteris, kurios šeimoje yra sirgusiųjų onkologinėmis ligomis.

7 pagrindiniai simptomai, kuriuos jaučia šios ligos užkluptos moterys:

  • Pilvo pūtimas;
  • Padažnėjęs šlapinimasis;
  • Skausmas pilvo apačioje;
  • Pomenopauzinis kraujavimas;
  • Apetito praradimas;
  • Kraujavimas iš tiesiosios žarnos;
  • Pabrinkęs pilvas.

Siūlomi vėžio žymenys Jūsų pasitikrinimui:

CA-125  -  kiaušidžių  vėžio  laboratorinis  rodiklis.  Jo  panaudojimas  kartais  leidžia  aptikti  vėžį  I  stadijoje. Rodiklio CA 125 nustatymas gali būti naudingas tiek pirminei diagnostikai, tiek sergančiųjų kiaušidžių vėžiu stebėsenai.  Šio  žymens  kiekis  kraujyje  taip  pat  padidėja  sergant  gimdos  kaklelio, storosios  žarnos,  krūties  ir plaučių  vėžiu.  CA  125  gali  padidėti  sergant  gerybinėmis  ginekologinėmis  ligomis,  endometrioze  (gimdos audinio  išvešėjimas),  krūties  ligomis,  kepenų  ciroze,  pankreatitu  (kasos  uždegimu).  Taip  pat  šio  antigeno laikinai gali padaugėti normalaus nėštumo ir mėnesinių metu.
Sekant  gydymo  atsaką,  CA  125  yra  vienas  geriausių  onkologinių  rodiklių. CA  125  tyrimą  svarbu  atlikti moterims, kurių šeimose yra sergančių krūties ar kiaušidžių vėžiu.
 
CEA kiekis kraujo serume padidėja sergant virškinamojo trakto, kasos, krūties, plaučių, skydliaukės, šlapimo ir lytinių takų vėžiu. CEA koncentracija gali kiek padidėti sergant gerybinėmis ligomis: žarnų uždegimu, kepenų ciroze, pankreatitu (kasos uždegimu), pneumonija (plaučių uždegimu). Rūkančiųjų kraujyje CEA koncentracija yra didesnė, palyginti su nerūkančiųjų. Svarbiausia CEA nustatymo paskirtis – gydymo efektyvumo įvertinimas ir  pacientų,  sergančių  virškinamojo  trakto,  kasos,  krūties,  plaučių,  skydliaukės,  šlapimo  ir  lytinių  takų  vėžiu, stebėsena vertinant ligos progresavimą. Dažnai žymens koncentracija padidėja dar kliniškai nejaučiant jokių ligos  simptomų.  Anksti  nustačius  vėžį  ir  gydantis,  dauguma  pacientų  išgyvena.  Tačiau  dažniausiai  liga diagnozuojama  tada,  kai  išplinta.  Tuomet  gydymas  tampa  sudėtingas.  CEA  nerekomenduojama  nustatyti atrankiniam  storosios  ir  tiesiosios  žarnos  vėžio  tyrimui.  Taip  pat  nerekomenduojama  tirti  iš  karto  po operacijos, nes jos metu į kraują išsiskiria didelis šios  medžiagos  kiekis ir tai gali klaidinti vertinant gydymą.

...Po Joninių pirties energijos užteks ilgam

Joninių naktį kūno ir dvasios sveikatos galima pasisemti visiems metams į priekį, atsinaujinti kartu su gamta ar net nugalėti viduje tūnančią klastingą ligą. Norime paskatinti profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, kad būtumėte sveiki ir žvalūs!

Profilaktinė programa:

SveikataBendras kraujo tyrimas

Gliukozės koncentraciją kraujyje - nustatyti svarbu diagnozuojant diabetą. Svarbiausias diabeto požymis — gliukozės koncentracijos padidėjimas kraujyje, vadinamas hiperglikemija. Gliukozės koncentracija kraujyje didėja sergant ne tik diabetu, bet ir Kušingo sindromu, akromegalija ar esant nutukimui.

Kalio tyrimas labai svarbus elektrolitų balansui įvertinti. Kalio tyrimą reguliariai turi atlikti vartojantys insuliną, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, asmenys su inkstų nepakankamumu.Tiek ryškus kalio koncentracijos padidėjimas kraujo serume, tiek sumažėjimas gali būti pavojingi gyvybei: esant hiperkalemijai, širdis gali sustoti diastolėje, o esant hipokalemijai — sistolėje.

Natris yra svarbiausias neląstelinis elektrolitas (katijonas), reguliuojantis vandens apykaitą. Ketvirtadalis organizme esančio natrio įeina į audinių sudėtį, kita dalis yra neląsteliniame skystyje ir nuolat keičiasi. Natris svarbus: palaikant osmosinį slėgį, rūgščių ir šarmų pusiausvyrai (padaugėjus natrio ir sumažėjus kalio, terpės reakcija pakrypsta į šarminę); raumenų susitraukimui.

Kepenų fermentai: ALT, AST, ALP. (AST) aktyvumas padidėja vėliau ir normalizuojasi vėliau negu ALT. Padidėjęs AST aktyvumas rodo sunkų hepatocitų pakenkimą. Kai liga tampa lėtine, AST aktyvumas išlieka ypač ilgai. (ALT) — vienas iš jautriausių fermentų, rodančių kepenų pažeidimą. Jis padeda anksti diagnozuoti hepatitą, slaptas ir begeltes ligos formas. (ALP) — kepenyse atsiradus kliūčiai, kuri trukdo tulžiai nutekėti į virškinimo traktą, tulžis pradeda tekėti priešinga kryptimi ir pro kitą hepatocito (kepenų ląstelės) membranos pusę patenka į kraują. Kartu su tulžimi į kraują patenka ekskreciniai fermentai, kurie normaliai turi patekti į virškinimo traktą. Pagrindiniai ekskreciniai fermentai yra šarminė fosfatazė (ŠF).

Urea (šlapalo) koncentracija kraujyje gali padidėti jau esant nedideliam inkstų veiklos pažeidimui, kai sutrinka inkstų kraujotaka ar suintensyvėja jo sintezė. Beje, tai įvyksta daug anksčiau ir greičiau negu padidėja kitų azotinių medžiagų, pvz., kreatinino kiekis.

Kreatininas susidaro raumenyse iš makroerginio junginio kreatinfosfato (KF), todėl kreatinino daugiau išsiskiria asmenims, turintiems gerai išvystytus, stiprius raumenis. Kreatinino koncentracija kraujyje padidėja sutrikus inkstų veiklai.

***Nors ir šlapalo, ir kreatinino kiekis rodo inkstų būklę, šių rodiklių interpretacija skiriasi — todėl inkstų veiklai įvertinti rekomenduojama tirti abi šias medžiagas. Esant nedideliems inkstų funkciniams pakitimams, šlapalo koncentracija kraujyje pradeda didėti, o kreatinino koncentracija ilgai išlieka normali. Jo koncentracija didėja tik tada, kai išsenka funkciniai inkstų rezervai, sutrinka didžiosios dalies nefronų veikla. Sergant inkstų ligomis, kreatinino koncentracija dažniausiai yra didelė — tai informatyvus inkstų funkcijos nepakankamumo rodiklis.

Šlapimo tyrimas (reikia surinkti rytinį šlapimą į sterilų indelį ir pristatyti į laboratoriją).

Cholesterolis viena pagrindinių kraujo plazmos lipoproteinų sudedamųjų dalių, riebaluose tirpus steroidinis alkoholis, randamas gyvūninės kilmės riebaluose. Ši medžiaga labai svarbi organizmo gyvybinėms funkcijoms, tačiau padidėjusi jų koncentracija yra susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis.

TTH — pagrindinis hormonas, skirtas vertinti skydliaukės funkciją ir pažeidimus. Reikalingas tolesniam ligonio stebėjimui po skydliaukės chirurginio pašalinimo bei gydant L-tiroksino preparatais.

2013-04 paveisliukas
Profilaktinis sveikatos pasitikrinimas
labai svarbus geresnei gyvenimo kokybei, kai galite diagnozuoti ligą anksčiau ar tiesiog sužinoti kokių Jums medžiagų organizme trūksta, jog lūžinėja nagai, slenka plaukai, kankina bloga nuotaika ir kodėl taip dažnai po patirto streso jaučiate begalinį nuovargį.

Sutrumpėjusios dienos žiemos metu išbalansuoja mūsų miego ir kėlimosi ciklą. Kai gauname mažiau saulės šviesos, pradeda trūkti melatonino ir serotonino, hormonų, kurie turi įtakos miego ritmui. Tai sukelia nuolatinį nuovargį ir norą miegoti. Šių junginių trūkumas taip pat gali lemti depresiją, beviltiškumą, apatiją, nenorą bendrauti, apetito pokyčius ir svorio augimą. Šaltis priverčia dar labiau susisukti į savo kiautą, sėdėti šiltai, eikvoti kuo mažiau energijos. Bet organizmui tai – labai blogai.

Šį mėnesį siūlome vyro ir moters profilaktines programas, kurios apima pagrindinius rodiklius, atspindinčius sveikatos būklę. Atliekamas bendras kraujo tyrimas, siekiant įvertinti kraujo būklę, atmesti mažakraujystę, uždegimą, kraujo krešėjimo sutrikimus. Cukrinio diabeto atmetimui atliekamas gliukozės koncentracijos tyrimas.  Vertinami elektrolitai (natris, kalis, magnis, kalcis), atspindintys elektrolitų balansą, skysčių pusiausvyrą organizme, kaulų – raumenų sistemos funkciją. Kepenų ir tulžies pūslės veiklai įvertinti tiriami kepenų fermentai, bilirubino koncentracija, bendras baltymo kiekis, atspindintis ne tik kepenų veiklą, bet ir  bendrą žmogaus mitybos būklę.  Svarbus rodiklis, atspindintis širdies – kraujagyslių sistemos būklę yra cholesterolis, kurio padidėjimas parodo kraujagyslių sienelių būklę, aterosklerozės laipsnį. Tiriant bendrą cholesterolį taip pat vertinami kiti rodikliai, atspindintys riebalų kiekį organizme, tai trigliceridai, mažo ir didelio tankio cholesterolis. Taip pat tiriami inkstų funkcijos rodikliai – kreatininas ir šlapalas.

Moterų profilaktinėje programoje skydliaukės funkcijai įvertinti atliekamas skydliaukę reguliuojančio hormono TSH tyrimas. Tiriamas karbohidratinis antigenas CA 125, kurį svarbu atlikti moterims, kurių šeimose yra sergančių krūties ar kiaušidžių vėžiu. Taip pat šio antigeno laikinai gali padaugėti normalaus nėštumo ir mėnesinių metu.

Specialioji vyrų ištyrimo dalis yra prostatos specifinio antigeno tyrimas PSA, kuris dėl didelio jautrumo naudojamas pirminei prostatos vėžio diagnostikai ir sergančiųjų rizikos atrankai.  Taip pat vėžio profilaktikai tiriamas karcinoembrioninis antigenas (CEA), kurio kiekis padidėja sergant virškinamojo trakto, kasos, plaučių, skydliaukės, šlapimo ir lytinių takų vėžiu.

Šį mėnesį laboratorijose atliekami tyrimai už specialią kainą.
Daugiau informacijos skaitykite čia...

...Kovo 13-oji - PASAULINĖ INKSTŲ DIENA.
Žmonės, sergantys lėtinėmis inkstų ligomis, 10 kartų dažniau suserga širdies kraujagyslių ligomis bei miršta nuo širdies smūgio…

Kringelis

Pagrindinis šios dienos tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į lėtines inkstų ligas, kurios yra klastingos, nes dažniausiai yra nejuntamos. Be to, jos itin pavojingos, nes sukelia inkstų nepakankamumą.

Atrodytų, tokie maži, vos kumščio dydžio organai yra reikalingi kenksmingoms medžiagoms, vandens ir druskų pertekliui šalinti, svarbūs mūsų kaulams ir kraujo ląstelėms, taip pat reguliuoja kraujo spaudimą. Jie kasdien apie 40 kartų išvalo visą kraują. Gera jų funkcija – būtina sveikatai palaikyti.

Atkreipkite dėmesį jog, inkstų ligas pastebėti nelengva, žmonės ilgai nežino, kad jiems gyvybiškai svarbūs inkstai pamažu nustoja gerai dirbti, nesupranta, iš kur atsirado bendras silpnumas, galvos skausmai, patinimai. Gal neišsimiegojo, persidirbo ar išgėrė per daug vandens? Žmonės delsia kreiptis į gydytojus dėl tokių „menkų simptomų“.

inkstKai inkstai nebeatlieka savo funkcijų, taikomas dializės gydymas, kuris kardinaliai keičia žmogaus gyvenimą – tris kartus per savaitę po 4 valandas žmogui tenka gulėti prijungtam prie specialaus aparato – “dirbtinio inksto“, kuris iš kraujo pašalina nereikalingas medžiagas ir vandens perteklių.

Žmogaus organizme cirkuliuoja apie 5 litrus kraujo, kurį inkstai išvalo net 40 kartų per parą. Jei inkstai palaipsniui praranda sugebėjimą funkcionuoti, susiduriame su lėtine inkstų liga. Tai yra nejaučiama liga, nuo kurios kenčia 1 iš 10 suaugusių žmonių arba 500 milijonų žmonių visame pasaulyje.

inkstas

Prastėja žmogaus gyvenimo kokybė – pasikeičia gyvenimo ritmas, dažnai tenka atsisakyti savo darbo, mėgstamos veiklos, tenka tapti nuolatiniu medicinos įstaigų lankytoju. Tokių pacientų yra įvairaus amžiaus – ir labai jaunų, ir vyresnių – inkstų ligos užklumpa netikėtai.

Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį beveik šešis kartus padidėjo ligonių, kuriems būtina dializė, skaičius. Dabar jų yra apie 1600. Apie 600 žmonių gyvena su persodintu inkstu.

Norint įvertinti inkstų būklę, patartina atlikti šiuos kraujo tyrimus:

Bendras kraujo (BKT) ir C reaktyvinio baltymas - padeda įvertinti bendrą organizmo būklę ir uždegiminį procesą.

Kreatininas ir šlapalas (urea) - progresuojant inkstų ligai ir blogėjant inkstų funkcijai, kraujyje kaupiasi nuodingos medžiagos, vadinamos ureminiais šlakais.

Kalcis - didesnis su maisto gaunamo kalcio kiekis sumažina inkstų akmenų formavimosi riziką, o papildomai vartojamas kalcis nedidina akmenų atisradimo rizikos.

Magnis – hipermagnezija (magnio perteklius) pasitaiko retai, gali būti esant inkstų nepakankamumui.

Šlapimo tyrimas - sergant inkstų vėžiu šlapime gali būti aptinkama kraujo. Kraujyje kartais būna padidėjęs eritrocitų kiekis

Net 90 % ligonių nežino, kad serga šia liga, o tai yra labai pavojinga, nes inkstų būklė gali blogėti iki tokios stadijos, kuomet neišvengiama pakaitinė terapija – transplantacija arba dializė.

Siūlome pasinaudoti šio mėnesio akcija ir mūsų kraujo tyrimų laboratorijos procedūriniuose kabinetuose atlikti kraujo tyrimus inkstų funkcijai įvertinti su -30% nuolaida!

Šį mėnesį laboratorijose atliekami tyrimai už specialią kainą.
Daugiau informacijos skaitykite čia...

Vasario 4d. – pasaulinė kovos su vėžiu diena.

rozinis-kaspinas

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje apie 10 milijonų žmonių  suserga įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais (vėžiu), apie 6 milijonai iš jų nuo šios ligos miršta.
Mes galime padėti anksčiau ligai užkirsti kelią!

Vėžio ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveiko, nesergančio organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šias medžiagas, atlikus tyrimus, galima aptikti kraujyje. Jos vadinamos vėžio žymenimis.

Sveiko žmogaus kraujyje aptinkami nedideli kiekiai įvairių vėžio žymenų. Sergant vienokiu ar kitokiu vėžiu, jo ląstelės ima intensyviai išskirti atitinkamus vėžio žymenis, tuomet kraujyje jų aptinkama daugiau – lygis viršija normalų.


Vėžio žymenų lygis kraujyje gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir kai kuriomis kitomis nepiktybinėmis ligomis ar gerybiniais navikais. Kartais ir sergant vėžiu navikas negamina vėžio žymenų, kraujyje jų lygis nebūna padidėjęs.  


Kada naudojami vėžio žymenų kiekio kraujyje tyrimai:

•    Nustatant, ar nėra įtarimo dėl atitinkamo organo vėžio;
•    Įvertinant vėžio gydymo efektyvumą;
•    Stebint pacientus po onkologinės ligos gydymo dėl ligos recidyvavimo ar progresavimo.

Vėžio žymenys, kurių kiekis kraujyje tiriamas dažniausiai:

Prostatos specifinis antigenas (PSA)
– padidėjęs PSA lygis kraujyje leidžia įtarti prostatos vėžį ir paskatina atlikti kitus tyrimus siekiant nustatyti, ar yra prostatos vėžys. Todėl PSA nustatomas ne tik vyrams, turintiems nususkundimų prostata. Siekiant nustatyti prostatos vėžį ankstyvos stadijos, tyrimą tikslinga atlikti ir neturintiems nusiskundimų prostata vyrams. Tyrimas naudojamas ir gydymo efektyvumą bei ligos eigą po gydymo stebėti.    


Kiaušidžių vėžio žymens (Ca 125)
- kiekis dažniausiai padidėja sergant epiteline kiaušidžių adenokarcinoma. Nustatytas padėjęs jo kiekis kraujyje paskatina detaliau ištirti kiaušides ir daliai pacienčių aptikti ankstyvų stadijų kiaušidžių vėžį. Nustatyti žymens kiekį kraujyje gali būti naudinga tiek pirminei kiaušidžių vėžio diagnostikai, tiek ligos gydymo efektyvumui bei ligos eigai po gydymo stebėti.    


Karcinoembrioninis antigenas (CEA)
– jo kiekis kraujyje tiriamas atliekant daugelio vėžio rūšių klinikinį stebėjimą (tai nespecifinis žymuo nustatant pirminį naviką, tačiau jis įrodo patį piktybinį procesą, naudojamas kartu su specifiniais vėžio žymenimis). Dažniausiai tiriamas stebint skrandžio, žarnyno, krūtų, plaučių, kasos navikus po gydymo. CEA tyrimas laikomas geriausiu neinvaziniu metodu storosios ir tiesiosios žarnos vėžiui stebėti, jo eigai prognozuoti. Pooperaciniu periodu šis tyrimas kartais yra jautresnis parametras negu kompiuterinė tomografija ar endoskopija. Rūkaliams šis žymuo gali būti padidėjęs ir nesant onkologinės ligos.


Krūtų vėžio žymuo (Ca 15-3)
– pagrindinės jo tyrimo indikacijos yra sergančiųjų krūties vėžiu tikrinimas gydymo metu ir stebėjimas po gydymo dėl ligos recidyvo bei metastazių.


Kasos vėžio ir virškinamojo trakto navikų žymuo Ca 19-9
– tai labai specifinis kasos ir tulžies takų karcinomos žymuo. Kiekvienam vyresniam nei 45 m. amžiaus pacientui, kuris turi negalavimų viršutinėje pilvo dalyje (skausmas, diskomfortas, spaudimas), rekomenduojama atlikti šį tyrimą. Šio žymens kiekį verta nustatyti, jeigu neaiškūs, neryškūs ligos požymiai tęsiasi dvi tris savaites, o jokių akivaizdžių patologinių procesų surasti nepavyksta.

Po visų šilčiausių ir jaukiausių metų švenčių, pats laikas susirūpinti cholesterolio kiekiu kraujyje

Untitled

Šis riebalas (lipidas) dažnai vadinamas sveikatos baubu, nes padidėjęs jo kiekis skatina pavojingų ligų vystymąsi.

Cholesterolis – tai riebi, į vašką panaši medžiaga, randama kiekvienoje gyvoje ląstelėje. Pasak medikų, jis cirkuliuoja žmogaus kraujyje, į kurį patenka dviem keliais: gaminasi kepenyse arba atkeliauja su gyvulinės kilmės riebalų turinčiu maistu.

Iš tiesų šis lipidas organizmui reikalingas kaip vanduo, baltymai ar angliavandeniai, nes dalyvauja gaminant visas ląsteles, lytinius hormonus, vitamino D, tulžies rūgšties sintezėje. Jis svarbus galvos smegenų bei nervų sistemos ląstelėms. Todėl problema yra ne pats cholesterolis, o tai, koks jo kiekis cirkuliuoja kraujyje.

Cholesterolis skirstomas į mažo, didelio tankio ir trigliceridus (visi kartu vadinami lipidograma):
Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti visose kūno ląstelėse (tulžyje, kraujyje, smegenyse, kepenyse ir nerviniame audinyje), ji yra tik gyvūniniame maiste, vidiniame arterijų sienelės sluoksnyje. Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalu:
DTL (didelio tankio lipoproteinai) - “geras” cholesterolis. Svarbiausias DTL vaidmuo yra paimti iš periferinių audinių cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijų sienelėse.
MTL (mažo tankio lipoproteinai) - “blogas” cholesterolis. Pagrindinė MTL funkcija yra cholesterolio pernešimas iš sintezės vietos kepenyse ir žarnų gleivinėje į periferinius audinius ir jų kraujagysles.
Jei kraujyje padidėja vadinamojo blogojo cholesterolio, jis oksiduojasi ir kaupiasi kraujagyslių sienelėse. Kai jos pažeidžiamos, vystosi aterosklerozė, ji sukelia insultą, infarktus.

Nustačius cholesterolio padidėjimą, svarbu laiku imtis priemonių jo mažinimui ir taip užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms. Jei cholesterolis aukštas dėl paveldimų ar antrinių ligų, be medikamentinio gydymo neapsieisite. Kitais atvejais gali pakakti ir gyvenimo būdo korekcijos. Sveika ir subalansuota mityba yra svarbiausia priemonė cholesterolio mažinimui,  kadangi visas perteklinis cholesterolis gaunamas būtent su maistu.

Kas turi reikšmės cholesterolio kiekiui kraujyje?
•    Paveldimumas;
•    Kepenų, inkstų, skydliaukės ligos;
•    Tabako vartojimas;
•    Cholesterolio pašalinimas iš organizmo;
•    Didžiausiu šios problemos kaltininku laikomas netinkamas maitinimasis, nes būtent šį cholesterolio kiekį didinantį veiksnį galima koreguoti, tinkamai planuojant maitinimąsi bei fizinį aktyvumą.

Sukaupti tyrimų duomenys patvirtina, kad „blogojo” (MTL) cholesterolio perteklius ir „gerojo” (DTL) cholesterolio stygius dažniausiai pasitaiko:

•    Riebų maistą valgančių (maistą turtingą “sočiosiomis” ir “trans” riebalų rūgštimis);
•    Mažai judančių, nutukusių žmonių kraujyje.

Šiemetinės AIDS dienos moto:
„ Pasitikrinti dėl ŽIV niekada nėra per anksti!”

2012 rankosGruodžio 1 d. – Pasaulinė kovos su AIDS/ ŽIV diena. Jau praėjo beveik 30 metų, kai buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis. Vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip padeda prailginti gyvenimą. Visgi sergančiųjų AIDS ir nešiojančių ŽIV daugėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.

ŽIV galima užsikrėsti per:

  • kraują;
  • lytiniu keliu;
  • motinos pieną.

Virusas, pažeisdamas imuninę sistemą, per kelerius metus sukelia AIDS, o žmonės miršta nuo įvairių komplikacijų: gripo, peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo ir kitų ligų, nes organizmas tampa joms neatsparus.
Užsikrėtimo tikimybė lytiniu keliu yra 1-10 procentų. Užsikrečiama, kai sergama lytinėmis infekcijomis, nes tada lytinių organų oda būna labai pažeidžiama. Šimtaprocentinė tikimybė užsikrėsti ŽIV yra per kraują, ypač vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus – dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis.

Pirmieji požymiai atsiranda po 1-6 savaičių po užsikrėtimo. Pasireiškia simptomais, panašiais į gripą:

  • bendras silpnumas;
  • galvos, gerklės skausmas;
  • viduriavimas, padidėja limfmazgiai;
  • atsiranda odos bėrimai;
  • opelės burnoje.

Vėliau šie simptomai išnyksta ir po 5-8 metų atsiranda ilgas nepaaiškinamas karščiavimas, viduriavimas, svorio netekimas, prakaitavimas, bendras silpnumas, padidėja limfmazgiai. Atsiranda įvairūs vėžiniai susirgimai. Taip pasireiškia paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS. Tai - lėtai progresuojanti liga, kuri, nepaisant gydymo, galinčio šiuo metu tik pailgintį gyvenimą nuo kelių iki keliolikos metų, baigiasi mirtimi.
ŽIV neplinta: kosint, čiaudint, bučiuojantis, per prakaitą, ašaras, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia infekuoto asmens, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą, per vabzdžių įkandimus.
Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado šis virusas, tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad Afrikoje, žmonės, gerdami beždžionių kraują, užsikrėtė beždžioniška liga, kuri mutavo ir tokiu būdu atsirado ŽIV. Šiuo metu ŽIV yra dviejų tipų: ŽIV-1, paplitęs Afrikoje, ir ŽIV-2 – Europoje. Vienas nuo kito truputį skiriasi tuo, kad ŽIV-2 klinikiniai požymiai nėra tokie baisūs kaip afrikietiško ŽIV.
Pasauline kovos su AIDS diena tik norima priminti pasauliui, kad patys žmonės gali apsisaugoti nuo ŽIV infekcijos ir mirties nuo AIDS tikrindamiesi kraują, naudodamiesi apsaugos priemonėmis lytinių santykių metu ir nuolat primindami savo artimiesiems apie AIDS grėsmę.
Šios dienos simbolis – raudonas kaspinėlis, kuris segimas norint pagerbti mirusius nuo AIDS.


Kaip apsisaugoti ir kaip sužinoti?

Vezio_straipsnisVĖŽYS... Mirtina liga?..
Perdėta baimė?.. o gal
kontroliuojamas susirgimas?


Vis dažniau kiekvienam iš mūsų tenka susidurti su sergančiais onkologinėmis ligomis ar netgi patirti netektis...Neretai tai kas nors iš mūsų aplinkos – giminaitis, kaimynas, pažįstamas ar net šeimos narys.

Deja, kasmet vis daugiau žmonių suserga šiomis klastingomis ir sunkiomis  ligomis. Tačiau nepaliaujamai vystantis mokslui, nuolat randasi daugiau galimybių tam, kad ši žmonijos rykštė būtų pažabota: apie tai byloja naujos vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybės. Kad kova su vėžiniais susirgimais būtų sėkminga, būtina dar viena sąlyga – paties žmogaus sąmoningumas bei  aktyvus visuomenės dalyvavimas joje. Tokius susirgimus pilnai galima išgydyti, jei jie yra aptinkami ankstyvoje stadijoje (1-2 stadijos). Tačiau jei liga aptinkama vėliau, dažniausiai padariniai būna skaudūs.

Dėl neteisingo gyvenimo būdo, modifikuoto maisto, greito gyvenimo tempo ir streso, kurį patiriame kasdien, VĖŽYS tampa vis dažniau diagnozuojama liga visame pasaulyje.

Būkime atidesni sau - pasirūpinkime savo bei savo artimųjų sveikata kol dar ne per vėlu. Laiku atlikti kraujo tyrimai suteiks galimybę anksti aptikti ligos užuomazgas dar pirmose  stadijose. 

Tylioji mūsų laikų epidemija - Hepatitas

 Epidemiologinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje gali būti 50 000 – 70 000 (1,5-2%) hepatitu C užsikretusių žmonių. Ūmine hepatito C forma, kuri pasireiškia gelta, perserga tik 5-10 proc. ligonių. Kiti užsikrėtusieji ūminiu ligos periodu išlieka be klinikinių simptomų. Maždaug 70 proc. užsikrėtusių asmenų vėliau suserga lėtiniu hepatitu C. Virusas labai mutuoja, tad iki šiol nuo šios infekcinės ligos nėra vakcinos, jų pasaulyje dar nesukurė. O liudniausia tai, jog daugelis žmonių jaučiasi gerai ir nežinodami apie galimą užsikrėtimo kelią, nesitiria, nesikreipia pas gydytojus. Virusas perduodamas kitiems.

Hepatito_c_virusasDažnai virusas išaiškinamas atsitiktinai,pvz: duodant kraują donorystės centruose, atlikus profilaktinius tyrimus, ieškant kitų ligų ir pan.. Užsikrėtęs hepatito C virusu žmogus kurį laiką ar net 15-30 metų gali nejausti jokių specifinių simptomų. Kitus gali lydėti silpnumas, nuovargis- nespecifiniai,  daugeliui ligų  būdingi simptomai.Treti kreipiasi jausdami skausmą ar pilnumo jausmą po dešiniaisiais šonkauliais, susirgę gelta, radę padidėjusius kepenų fermentus.

Virusas plinta per kraują nuo kito infekuoto žmogaus. Labai klaidinga galvoti, kad tai asocialių žmonių liga. Užtenka labai mažo įdrėskimo ar adatos dūrio, kad virusas patektų į organizmą. Didžioji dalis žmonių, kuriems šiuo metu diagnozuojamas hepatito C virusas, yra užsikrėtę seniau. Iki  1993 m. Lietuvoje nebuvo galimybių ištirti šį virusą. Todėl užsikrėsti  galėjo daugelis buvę kraujo ar plazmos donorų,  tie, kuriems buvo perpiltas kraujas, persodinti organai, hemodializė, atliktos operacijos, tarp jų ir cezario pjūviai bei kitos ginekologonės operacijos. Į rizikos grupę patenkai ir medikai, ypač dirbantys operacinėse. Riziką užsikrėsti hepatitu C turi visi, kas turi dažną kontaktą su krauju. Į rizikos grupę patenka ir asmenys, kurie bent kartą bandė narkotikus, darė tatuiruotes ar vėrė auskarus nesteriliais, nevienkartiniais instrumentais. Nedidelis procentas gali užsikrėsti lytiniu keliu ar per užkrėstas manikiūro žirklutes, skustukus, dantų šepetėlį.

Neveltui hepatito C virusas vadinamas "tyliuoju žudiku". Ilgą laiką jis gali ramiai ardyti kepenų ląsteles, kol galiausiai žmogus suserga kepenų ciroze ar net  kepenų vėžiu. Tad labai svarbu, kaip įmanoma ankščiau diagnozuoti šią ligą bei imtis visų veiksmų, galinčių padėti sunaikinti virusą, pasveikti ir išvengti sunkaus kepenų pažeidimo.

Kas turėtų pasitikrinti? Pirmiausia visi, kuriems iki  1993 m. buvo atlikti kraujo perpylimai, chirurginės intervencijos, kuriems buvo persodinti organai. Nors virusas teoriškai neplinta per lytinius santykius, tačiau rizika išlieka. Vis pasitaiko išaiškintų ir sutuoktinių, kurie užsikrėtę ta pačia viruso forma. Tad tiek lytinis kelias,  tiek buitinis (dantu šepeteliai, skustuvai, peiliukai, manikiūro žirklutės) kelias užsikrėsti hepatito C virusu yra įmanomas. Turėtų pasitikrinti visi, kas įtaria galėję būti užsikrėtę. Pasitikrinti turėtų ir bent kartą pavartojus narkotikus. Yra išaiskinta atvejų ir po nesteriliai atliktų taturuočių. Tad būkime atsargūs, neabejingi sau ir kitiems.

Paprasčiausias būdas patikrinti, ar žmogus yra susidūręs su hepatito C virusu – yra antiHCV (antikūnių prieš hepatito C virusą) kraujo tyrimas. Šis tyrimas atliekamas sveikatos centruose, poloklinikose, daugelyje laboratorijų . Jei šis tyrimas yra teigiamas, pacientas specialistų yra tiriamas toliau ir, patvirtinus lėtinio hepatito C diagnozę, jam skiriamas gydymas.

Naujienos

Maisto netoleravimas

Kasdieninį mūsų gyvenimą maistas įtakoja įvairiais būdais. Deja, kai kurie netoleruojami maisto produktai gali būti įvairių negalavimų priežastis.

Nors maisto netoleravimo reakcijos nebūna stipriai išreikštos ir pavojingos gyvybei, kaip gali būti maisto alergija, tačiau nekreipti dėmesio į jas negalima. Maisto netoleravimas neigiamai įtakoja kasdieninę savijautą ir žinoma sveikatą. Dažniausiai skundžiamasi nuovargiu be priežasties, sunkumu, pilvo pūtimu, galvos skausmais.

Maisto netoleravimas - tai nenormali Jūsų kūno reakcija į tam tikrus maisto produktus, pasireiškianti labai įvairiai. Kai kuriuos gali varginti tik vienas ryškus negalavimas, pavyzdžiui, nuolatinis galvos skausmas. Kitiems maisto netoleravimas gali pasireikšti net keliais simptomais, pavyzdžiui,  migrena, odos ar kvėpavimo problemos, žarnyno dirglumas.

Suprasti kuris maistas sukelia šiuos negalavimus yra sunku, nes skirtingai nuo maisto alergijos, maisto netoleravimas nepasireiškia iškart suvalgius netoleruojamo produkto. Maisto netoleravimo simptomai išryškėja tik po valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga.

Maisto netoleravimo testu galima nustatyti IgG antikūnus prieš konkrečius maisto produktus ir taip tiksliai sužinoti kuris maistas gali būti Jūsų negalavimų priežastis.

Apie maisto netoleravimo testą daugiau informacijos rasite čia:
http://www.mpe.lt/lt/FoodDetective/12_FoodDetective

 

HCG – pagrindinis normalaus nėštumo laboratorinis testas

Chorioninis gonadotropinas (HCG) – pagrindinis normalaus nėštumo laboratorinis testas.

HCG atliekamas ankstyvam nėštumui (6-8 dienos po pastojimo), nėštumo laikui nustatyti ir stebėti. Nėštumo metu HCG HCG_testkoncentracija kraujyje auga labai greitai – per pirmąsias šešias savaites ji padvigubėja kas 1-3 dienas ir maždaug 14 nėštumo savaitę pasiekia maksimumą (100 000 IU/LN). Normalaus nėštumo metu HCG, pasiekęs šią koncentraciją, pradeda iš lėto mažėti. Jei ir toliau HCG didėja, tai gali būti trofoblastinės ligos (pavyzdžiui, chorionkarcinomos) rodiklis.

Negimdinio (ektopinio) nėštumo, gresiančio persileidimo metu nėščiosios serume randama sumažėjusi HCG ir PGN koncentracija tiriamam nėštumo laikotarpiui. Neaiškiais atvejais visada rekomenduojama atlikti HCG ir PGN tyrimą keletą kartų kas keletą dienų iš eilės. Kadangi HCG lėtai pasišalina iš kraujo, po aborto jis dar 3-6 savaites gali būti randamas kraujyje ir šlapime.

HCG kartu su AFP (alfa fetoproteinu) ir uE3 (laisvu estrioliu) matuojamas kraujyje antrojo nėštumo trimestro metu norint įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką (PRISCA-II tyrimas).

HCG gali būti naudojamas kaip vėžio žymuo gemalo (sėklidžių ir kiaušidžių) navikų diagnostikai ir jų stebėsenai. Chorionkarcinoma, viena iš trofoblastinių ligų, išsivysto gimdoje dažniausiai iš pūslinės, po abortų ar normalaus nėštumo. Nors ji sudaro tik 1 proc. ginekologinių navikų, tačiau labai svarbu laiku atlikti HCG tyrimą.

EXTRA tyrimas , atliekamas tą pačią dieną
Tyrimo kaina – 35 Lt

 

Naujas vėžio žymuo Tumor M2 – PK (piruvatkinazė)

TumorM2PKŠis naujas vienintelis vėžio metabolizmo žymuo pavadintas Tumor M2 –PK, sukurtas Schebo*Biotech AG. Kadangi M2-PK yra labai specifinis baltymas ir nėra būdingas sveikiems organams, jis gali būti taikomas kaip universalus vėžio žymuo: stemplės, skrandžio, kasos, gaubtinės ir tiesios žarnos, plaučių, krūties vėžiams, inkstų ląstelių karcinomai.

Tumor M2-PK koncentracija kraujo plazmoje gerai koreliuoja su auglio stadija, parodo auglio regresiją ar progresiją. Kombinuojant šį tyrimą su kitais specifiniais vėžio žymenimis, tyrimo jautrumas dar išauga.

Pagrindinės Tumor M2-PK tyrimo indikacijos:

papildomas tyrimas vėžio diagnozei;

  • terapijos atsako monitoringui;
  • ankstyvo recidyvo nustatymui;
  • ankstyvų metastazių nustatymui;
  • vėžio agresyvumo monitoringui;
  • vienintelis markeris, atspindintis ligos aktyvumą ir solidinių auglių jautrumą chemoterapijai.

Kita šio žymens pritaikymo forma vėžio diagnostikoje – tai jo ištyrimas išmatose, kuomet Tumor M2-PK koncentracija specifiškai atspindi kolorektalinį vėžį. Vokietijoje per metus naujai užregistruojami 57 000 kolorektalinio vėžio atvejai, dėl šios ligos kasmet miršta apie 30 000 žmonių. Dažniausiai šia liga suserga vyrai ir moterys tarp 50 ir 70 metų amžiaus. Jei liga yra laiku diagnozuojama, pasveikimas artimas 100 %, dėl to yra labai svarbi ankstyva diagnostika.

Bet išlieka viena problema: dabartiniai skrininginiai testai, tokie kaip testas slaptam kraujui išmatose nustatyti arba hemoglobino ar hemoglobino/haptoglobino komplekso tyrimai nėra labai specifiniai. Šių tyrimų teigiama reikšmė ne visada reiškia, kad yra kolorektalinis vėžys. Taigi, rezultatų interpretacija gali būti labai sunki ir netiksli. Ir be to, tik kraujuojantys kolorektaliniai augliai iš viso yra atpažįstami ir tai sudaro tik 30% visų vėžių.

Dėl minėtų priežasčių naujas tyrimas Tumor M2-PK išmatose yra labiausiai racionalus ir saugus testas. Tyrimais nustatytas šio vėžio markerio aukštas specifiškumas ir jautrumas, ir jis siūlomas kaip naujas skrininginis tyrimas kolorektalinio vėžio diagnostikoje.

Be to, pacientams atliekant šį tyrimą nebereikia gaišti laiko specialiai dietai ir nereikia 3 papildomų išmatų mėginių, jei tirtume slaptą kraują, - užtenka vienos išmatų porcijos.


Kas tai kolorektalinis vėžys? Kaipdažnai ir kas serga šia liga?
kolorektalinis_vezys_1

Terminas “kolorektalinis” reiškia apatinę žmogaus virškinimo sistemos dalį, t.y. tiesiąją ir gaubtinę žarnas. Šie organai absorbuoja vandenį ir maistingąsias medžiagas iš maisto. Be to, juose kaupiasi išmatos, kol pašalinamos iš kūno. Vėžys gali išsivystyti bet kurioje iš šių dviejų dalių ir vadinamas tiesiosios arba gaubtinės žarnos vėžiu. Abu vėžio tipai glaudžiai susiję, nes abiejų eiga panaši. Taip pat vienodas ir rizikos laipsnis.
Žarnyno vėžys yra piktybinis navikas, augantis ant tiesiosios ar gaubtinės žarnos sienelių. Jis gali prasidėti nuo mažos ataugos, vadinamojo polipo.

Kolorektalinis vėžys pagal sergamumą užima trečiąją vietą pasaulyje, ir tai sudaro maždaug 9% visų naujai nustatomų piktybinių navikų. Apie 98% visų gaubtinės ir tiesiosios žarnos navikų yra adenokarcinomos. 63% storosios žarnos piktybinių navikų atvejų tenka išsivysčiusioms šalims.

Lietuvos vėžio registro duomenimis – 2005 m. vyrų tarpe buvo užregistruoti 741 kolorektalinio vėžio nauji atvejai (46,2 – 100 000 gyventojų, 4 vietoje po prostatos, plaučių ir odos vėžių), moterų – 744 nauji atvejai (40,6 – 100 000 gyventojų, 3 vietoje po krūties ir odos vėžių).

Dažniausiai gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu suserga vyrai ir moterys tarp 50 ir 70 metų amžiaus. Lietuvos vėžio registro duomenimis šioje amžiaus grupėje nauji atvejai siekia 40 – 50 proc.

Kaip vystosi gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys?

kolorektalinis_vezysGaubtinėje ir tiesioje storosios žarnos dalyse gana dažnai auga įvairių tipų polipai. Dažniausiai tai hiperplastiniai polipai, turintys nedidelį potencialą supiktybėti.  Vizualiai jie nesiskiria nuo adenomatozinių polipų, todėl diagnostikai būtina biopsija. Du trečdaliai visų žarnyno polipų yra adenomatoziniai, kurie yra apibūdinami kaip displazija. Jie gali supiktybėti. Daugelis kolorektalinių vėžių atsiranda iš adenomatozinių polipų. Dalis šių polipų per dešimt, ar daugiau metų iš mažų (iki 5 mm dydžio) išauga į didesnius (per 10 mm dydžio). Adenamatozinai polipai pasitaiko 30% - 40% suaugusiems virš 50 metų, bet rizika vystytis kolorektaliniam vėžiui yra tik apie 6%. Adenamatotizinių polipų pašalinimas sumažina kolorektalinio vėžio paplitimą ir mirštamumą.

Kokie simptomai būdingi kolorektaliniam vėžiui?

Dažniausi kolorektalinio vėžio simptomai:
Neseniai atsiradę ar pastovūs storosios žarnos veiklos pakitimai (viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, ypač, jei tuštinantis kraujuojama);
Pilvo skausmai;
Nuolat randama kraujo išmatose;
Anemija ar svorio netekimas;
Nepaaiškinamas stiprus nuovargis;
Nepaaiškinamas nuolatinis vėmimas

Kodėl siūloma patikra dėl kolorektalinio vėžio?

Patikrą dėl kolorektalinio vėžio yra prasminga atlikti, nes jis, kaip ir kiti navikai, vystosi iš  normalaus audinio. Kolorektalinio vėžio, kuris vystosi iš polipo, vystymosi laikas varijuoja nuo mažiau kaip 2 metų iki 10 ar daugiau metų (skirtingai auga sergant paveldimu nepolipoziniu kolorektaliniu vėžiu). Dėl to rekomenduojamas patikros intervalas yra trumpesnis žmonėms,  kurie turi didesnę kolorektalinio vėžio riziką.

Jeigu kolorektalinis vėžys būtų aptinkamas ankstesnėse stadijose, jo prognozė būtų žymiai geresnė. Patikra dėl kolorektalinio vėžio leistų anksčiau jį diagnozuoti bei sumažinti mirtingumą..

Kokie yra tyrimo metodai?

Kaip_aptinkamasŠiuo metu rekomenduojami patikros tyrimai yra slapto kraujo nustatymas išmatose, sigmoidoskopija, kolonoskopija. Bet išlieka viena problema: dabartiniai skrininginiai testai, tokie kaip testas slaptam kraujui išmatose nustatyti arba hemoglobino ar hemoglobino/haptoglobino komplekso tyrimai nėra labai specifiniai. Šių tyrimų teigiama reikšmė ne visada reiškia, kad yra kolorektalinis vėžys. Taigi, rezultatų interpretacija gali būti labai sunki ir netiksli. Ir be to, tik kraujuojantys kolorektaliniai augliai iš viso yra atpažįstami ir tai sudaro tik 30% visų vėžių.

Kokie yra naujaisi patikros metodai?

Naujausi patikros metodai dėl kolorektalinio vėžio yra dar vertinami ir gali būti tik rekomenduojami. Perspektyvus, naujas patikros testas yra naviko M2- piruvatkinazės tyrimas. Piruvatkinazė katalizuoja fosfoenolpiruvato virtimą į piruvatą, susidarant adenoziltrifosfatui. Nepakitusiose organizmo ląstelėse piruvatkinazė yra tetramerinės formos. Skiriama keletas šio fermento audiniams specifinių tetramerinių formų tipai. Viena iš šių formų - M2 - piruvatkinazė, kuri daugiausiai ekspresuojama proliferuojančiose ląstelėse, o jo dimerinė forma yra dominuojanti vėžinėse ląstelėse. Todėl ši forma pasirinkta kaip žymuo dėl kolorektalinio vėžio patikros.

Dėl minėtų priežasčių Tumor M2-PK tyrimas išmatose yra labiausiai racionalus ir saugus testas. Nustatytas šio vėžio žymens aukštas specifiškumas ir jautrumas, siekiantis  92.35 %,  šis tyrimas siūlomas storosios ir gaubtinės žarnos vėžio skriningui.

Be to, pacientams atliekant šį tyrimą nebereikia gaišti laiko specialiai dietai ir nereikia rinkti 3 papildomų išmatų mėginių, jei tirtume slaptą kraują, - užtenka vienos išmatų porcijos.

Daugelis atliktų tyrimų patvirtina, kad naviko M2-PK pasižymi didesniu jautrumu nei kiti vėžio žymenys (CEA ir CA 19-9) esant gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiui su metastazėms kepenyse.


Tyrimo kaina (kraujyje arba išmatose) 85 lt.

 

Kraujo tyrimų laboratorijos procedūriniuose kabinetuose Jūsų atliktų tyrimų atsakymus galite gauti ir tą pačią dieną!

ciaudulys ar sloga palete

Dovanu_cekis

kuponas1Atlikus tyrimų
daugiau nei už 100Lt
- dovanojame 10%
lojalumo kortelę!