Kraujo tyrimų laboratorija

Maisto netoleravimas

Kasdieninį mūsų gyvenimą maistas įtakoja įvairiais būdais. Deja, kai kurie netoleruojami maisto produktai gali būti įvairių negalavimų priežastis.

Nors maisto netoleravimo reakcijos nebūna stipriai išreikštos ir pavojingos gyvybei, kaip gali būti maisto alergija, tačiau nekreipti dėmesio į jas negalima. Maisto netoleravimas neigiamai įtakoja kasdieninę savijautą ir žinoma sveikatą. Dažniausiai skundžiamasi nuovargiu be priežasties, sunkumu, pilvo pūtimu, galvos skausmais.

Maisto netoleravimas - tai nenormali Jūsų kūno reakcija į tam tikrus maisto produktus, pasireiškianti labai įvairiai. Kai kuriuos gali varginti tik vienas ryškus negalavimas, pavyzdžiui, nuolatinis galvos skausmas. Kitiems maisto netoleravimas gali pasireikšti net keliais simptomais, pavyzdžiui,  migrena, odos ar kvėpavimo problemos, žarnyno dirglumas.

Suprasti kuris maistas sukelia šiuos negalavimus yra sunku, nes skirtingai nuo maisto alergijos, maisto netoleravimas nepasireiškia iškart suvalgius netoleruojamo produkto. Maisto netoleravimo simptomai išryškėja tik po valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga.

Maisto netoleravimo testu galima nustatyti IgG antikūnus prieš konkrečius maisto produktus ir taip tiksliai sužinoti kuris maistas gali būti Jūsų negalavimų priežastis.

Apie maisto netoleravimo testą daugiau informacijos rasite čia:
http://www.mpe.lt/lt/FoodDetective/12_FoodDetective

HCG – pagrindinis normalaus nėštumo laboratorinis testas

Chorioninis gonadotropinas (HCG) – pagrindinis normalaus nėštumo laboratorinis testas.
HCG atliekamas ankstyvam nėštumui (6-8 dienos po pastojimo), nėštumo laikui nustatyti ir stebėti. Nėštumo metu HCG koncentracija kraujyje auga labai greitai – per pirmąsias šešias savaites ji padvigubėja kas 1-3 dienas ir maždaug 14 nėštumo savaitę pasiekia maksimumą (100 000 IU/LN). Normalaus nėštumo metu HCG, pasiekęs šią koncentraciją, pradeda iš lėto mažėti. Jei ir toliau HCG didėja, tai gali būti trofoblastinės ligos (pavyzdžiui, chorionkarcinomos) rodiklis.

Negimdinio (ektopinio) nėštumo, gresiančio persileidimo metu nėščiosios serume randama sumažėjusi HCG ir PGN koncentracija tiriamam nėštumo laikotarpiui. Neaiškiais atvejais visada rekomenduojama atlikti HCG ir PGN tyrimą keletą kartų kas keletą dienų iš eilės. Kadangi HCG lėtai pasišalina iš kraujo, po aborto jis dar 3-6 savaites gali būti randamas kraujyje ir šlapime.

HCG kartu su AFP (alfa fetoproteinu) ir uE3 (laisvu estrioliu) matuojamas kraujyje antrojo nėštumo trimestro metu norint įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką (PRISCA-II tyrimas).

HCG gali būti naudojamas kaip vėžio žymuo gemalo (sėklidžių ir kiaušidžių) navikų diagnostikai ir jų stebėsenai. Chorionkarcinoma, viena iš trofoblastinių ligų, išsivysto gimdoje dažniausiai iš pūslinės, po abortų ar normalaus nėštumo. Nors ji sudaro tik 1 proc. ginekologinių navikų, tačiau labai svarbu laiku atlikti HCG tyrimą.

EXTRA tyrimas , atliekamas tą pačią dieną
Tyrimo kaina – 35 Lt

Naujas vėžio žymuo Tumor M2 – PK (piruvatkinazė)

Šis naujas vienintelis vėžio metabolizmo žymuo pavadintas Tumor M2 –PK, sukurtas Schebo*Biotech AG. Kadangi M2-PK yra labai specifinis baltymas ir nėra būdingas sveikiems organams, jis gali būti taikomas kaip universalus vėžio žymuo: stemplės, skrandžio, kasos, gaubtinės ir tiesios žarnos, plaučių, krūties vėžiams, inkstų ląstelių karcinomai.

Tumor M2-PK koncentracija kraujo plazmoje gerai koreliuoja su auglio stadija, parodo auglio regresiją ar progresiją. Kombinuojant šį tyrimą su kitais specifiniais vėžio žymenimis, tyrimo jautrumas dar išauga.

Pagrindinės Tumor M2-PK tyrimo indikacijos:
papildomas tyrimas vėžio diagnozei;

• terapijos atsako monitoringui;
• ankstyvo recidyvo nustatymui;
• ankstyvų metastazių nustatymui;
• vėžio agresyvumo monitoringui;
• vienintelis markeris, atspindintis ligos aktyvumą ir solidinių auglių jautrumą chemoterapijai.

Kita šio žymens pritaikymo forma vėžio diagnostikoje – tai jo ištyrimas išmatose, kuomet Tumor M2-PK koncentracija specifiškai atspindi kolorektalinį vėžį. Vokietijoje per metus naujai užregistruojami 57 000 kolorektalinio vėžio atvejai, dėl šios ligos kasmet miršta apie 30 000 žmonių. Dažniausiai šia liga suserga vyrai ir moterys tarp 50 ir 70 metų amžiaus. Jei liga yra laiku diagnozuojama, pasveikimas artimas 100 %, dėl to yra labai svarbi ankstyva diagnostika.

Bet išlieka viena problema: dabartiniai skrininginiai testai, tokie kaip testas slaptam kraujui išmatose nustatyti arba hemoglobino ar hemoglobino/haptoglobino komplekso tyrimai nėra labai specifiniai. Šių tyrimų teigiama reikšmė ne visada reiškia, kad yra kolorektalinis vėžys. Taigi, rezultatų interpretacija gali būti labai sunki ir netiksli. Ir be to, tik kraujuojantys kolorektaliniai augliai iš viso yra atpažįstami ir tai sudaro tik 30% visų vėžių.

Dėl minėtų priežasčių naujas tyrimas Tumor M2-PK išmatose yra labiausiai racionalus ir saugus testas. Tyrimais nustatytas šio vėžio markerio aukštas specifiškumas ir jautrumas, ir jis siūlomas kaip naujas skrininginis tyrimas kolorektalinio vėžio diagnostikoje.

Be to, pacientams atliekant šį tyrimą nebereikia gaišti laiko specialiai dietai ir nereikia 3 papildomų išmatų mėginių, jei tirtume slaptą kraują, - užtenka vienos išmatų porcijos.

Kas tai kolorektalinis vėžys? Kaipdažnai ir kas serga šia liga?

Terminas “kolorektalinis” reiškia apatinę žmogaus virškinimo sistemos dalį, t.y. tiesiąją ir gaubtinę žarnas. Šie organai absorbuoja vandenį ir maistingąsias medžiagas iš maisto. Be to, juose kaupiasi išmatos, kol pašalinamos iš kūno. Vėžys gali išsivystyti bet kurioje iš šių dviejų dalių ir vadinamas tiesiosios arba gaubtinės žarnos vėžiu. Abu vėžio tipai glaudžiai susiję, nes abiejų eiga panaši. Taip pat vienodas ir rizikos laipsnis.
Žarnyno vėžys yra piktybinis navikas, augantis ant tiesiosios ar gaubtinės žarnos sienelių. Jis gali prasidėti nuo mažos ataugos, vadinamojo polipo.

Kolorektalinis vėžys pagal sergamumą užima trečiąją vietą pasaulyje, ir tai sudaro maždaug 9% visų naujai nustatomų piktybinių navikų. Apie 98% visų gaubtinės ir tiesiosios žarnos navikų yra adenokarcinomos. 63% storosios žarnos piktybinių navikų atvejų tenka išsivysčiusioms šalims.

Lietuvos vėžio registro duomenimis – 2005 m. vyrų tarpe buvo užregistruoti 741 kolorektalinio vėžio nauji atvejai (46,2 – 100 000 gyventojų, 4 vietoje po prostatos, plaučių ir odos vėžių), moterų – 744 nauji atvejai (40,6 – 100 000 gyventojų, 3 vietoje po krūties ir odos vėžių).

Dažniausiai gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu suserga vyrai ir moterys tarp 50 ir 70 metų amžiaus. Lietuvos vėžio registro duomenimis šioje amžiaus grupėje nauji atvejai siekia 40 – 50 proc.

Kaip vystosi gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys?

Gaubtinėje ir tiesioje storosios žarnos dalyse gana dažnai auga įvairių tipų polipai. Dažniausiai tai hiperplastiniai polipai, turintys nedidelį potencialą supiktybėti.  Vizualiai jie nesiskiria nuo adenomatozinių polipų, todėl diagnostikai būtina biopsija. Du trečdaliai visų žarnyno polipų yra adenomatoziniai, kurie yra apibūdinami kaip displazija. Jie gali supiktybėti. Daugelis kolorektalinių vėžių atsiranda iš adenomatozinių polipų. Dalis šių polipų per dešimt, ar daugiau metų iš mažų (iki 5 mm dydžio) išauga į didesnius (per 10 mm dydžio). Adenamatozinai polipai pasitaiko 30% - 40% suaugusiems virš 50 metų, bet rizika vystytis kolorektaliniam vėžiui yra tik apie 6%. Adenamatotizinių polipų pašalinimas sumažina kolorektalinio vėžio paplitimą ir mirštamumą.

Kokie simptomai būdingi kolorektaliniam vėžiui?

Dažniausi kolorektalinio vėžio simptomai:
Neseniai atsiradę ar pastovūs storosios žarnos veiklos pakitimai (viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, ypač, jei tuštinantis kraujuojama);
Pilvo skausmai;
Nuolat randama kraujo išmatose;
Anemija ar svorio netekimas;
Nepaaiškinamas stiprus nuovargis;
Nepaaiškinamas nuolatinis vėmimas

Kodėl siūloma patikra dėl kolorektalinio vėžio?

Patikrą dėl kolorektalinio vėžio yra prasminga atlikti, nes jis, kaip ir kiti navikai, vystosi iš  normalaus audinio. Kolorektalinio vėžio, kuris vystosi iš polipo, vystymosi laikas varijuoja nuo mažiau kaip 2 metų iki 10 ar daugiau metų (skirtingai auga sergant paveldimu nepolipoziniu kolorektaliniu vėžiu). Dėl to rekomenduojamas patikros intervalas yra trumpesnis žmonėms,  kurie turi didesnę kolorektalinio vėžio riziką.

Jeigu kolorektalinis vėžys būtų aptinkamas ankstesnėse stadijose, jo prognozė būtų žymiai geresnė. Patikra dėl kolorektalinio vėžio leistų anksčiau jį diagnozuoti bei sumažinti mirtingumą..

Kokie yra tyrimo metodai?

Šiuo metu rekomenduojami patikros tyrimai yra slapto kraujo nustatymas išmatose, sigmoidoskopija, kolonoskopija. Bet išlieka viena problema: dabartiniai skrininginiai testai, tokie kaip testas slaptam kraujui išmatose nustatyti arba hemoglobino ar hemoglobino/haptoglobino komplekso tyrimai nėra labai specifiniai. Šių tyrimų teigiama reikšmė ne visada reiškia, kad yra kolorektalinis vėžys. Taigi, rezultatų interpretacija gali būti labai sunki ir netiksli. Ir be to, tik kraujuojantys kolorektaliniai augliai iš viso yra atpažįstami ir tai sudaro tik 30% visų vėžių.

Kokie yra naujaisi patikros metodai?

Naujausi patikros metodai dėl kolorektalinio vėžio yra dar vertinami ir gali būti tik rekomenduojami. Perspektyvus, naujas patikros testas yra naviko M2- piruvatkinazės tyrimas. Piruvatkinazė katalizuoja fosfoenolpiruvato virtimą į piruvatą, susidarant adenoziltrifosfatui. Nepakitusiose organizmo ląstelėse piruvatkinazė yra tetramerinės formos. Skiriama keletas šio fermento audiniams specifinių tetramerinių formų tipai. Viena iš šių formų - M2 - piruvatkinazė, kuri daugiausiai ekspresuojama proliferuojančiose ląstelėse, o jo dimerinė forma yra dominuojanti vėžinėse ląstelėse. Todėl ši forma pasirinkta kaip žymuo dėl kolorektalinio vėžio patikros.

Dėl minėtų priežasčių Tumor M2-PK tyrimas išmatose yra labiausiai racionalus ir saugus testas. Nustatytas šio vėžio žymens aukštas specifiškumas ir jautrumas, siekiantis  92.35 %,  šis tyrimas siūlomas storosios ir gaubtinės žarnos vėžio skriningui.

Be to, pacientams atliekant šį tyrimą nebereikia gaišti laiko specialiai dietai ir nereikia rinkti 3 papildomų išmatų mėginių, jei tirtume slaptą kraują, - užtenka vienos išmatų porcijos.

Daugelis atliktų tyrimų patvirtina, kad naviko M2-PK pasižymi didesniu jautrumu nei kiti vėžio žymenys (CEA ir CA 19-9) esant gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiui su metastazėms kepenyse.

Tyrimo kaina (kraujyje arba išmatose) 85 lt.